Draugaukime
 
 
Perkamiausiųjų dešimtukas
Paskutinė kadencija
1.
Valdas Adamkus
Kiek trunka sekundė
2.
Jonas Grigas
Kaip pažinti save
3.
Jo Šventenybė Dalai Lama, Jeffrey Hopkins
Silva Rerum
4.
Kristina Sabaliauskaitė
Šešios progos numirti
5.
Algimantas Čekuolis
Alefas
7.
Paulo Coelho
Ieškau tikro lietuvio
9.
Filomena Taunytė
Ilgo gyvenimo paslaptys
10.
Juozas Vasiliauskas, Danguolė Vasiliauskienė, Audrius Vasiliauskas

 

Tik nestabdyk manęs!

Tik nestabdyk manęs!
Jeremy Clarkson
Tik nestabdyk manęs!
Versus Aureus
25,99 Lt

„Tik nestabdyk manęs!“ – knyga apie „Bentley Continental GT“, „Mazda3“, Galapagų salų vėžlių psichinę sveikatą, „Fiat Panda“, „Lamborghini Gallardo“ ir britų imperijos žlugimą, kvailiausią Dievo kūrinį, „Subaru Forester“ bei daug kitų – ne tik automobilinių – įdomybių. J. Clarksonas žino, kad pasaulyje egzistuoja ne tik automobiliai, ir apie tai rašo automobilių apžvalgose. Nenuorama britas su humoru išsako savo nuomonę įvairiausiais klausimais viską žaismingai susiedamas su keturratėmis transporto priemonėmis. Knygą „Tik nestabdyk manęs!“ sudaro 60 automobilių apžvalgų, kurių ne viena sukėlė audringą visuomenės reakciją.

Niekas apie automobilius – paprastus, nepatrauklius ar egzotiškus, ugnimi alsuojančius ir kvapą gniaužiančius – nerašo taip, kaip J.Clarksonas. Jam nesvarbi kitų nuomonė, reklama: automobilis vertas arba pagyrimo, arba negailestingos kritikos. Ir visai nesvarbu, jei tai „Bentley Continental GT“, kurio „interjerą įrengti galima tik nukirtus du ąžuolus ir papjovus šešiolika karvių“. Svarbiausia, kad visi vertinimai paremti asmenine patirtimi ir nestokoja unikalaus humoro.

Jeremy Clarksonas rašytojo karjerą pradėjo Rotherham Advertiser. Jo straipsniai spausdinami ne viename Didžiosios Britanijos laikraštyje. „Tik nestabdyk manęs!“ – J. Clarksono skilties apie automobilius Sunday Times straipsnių rinkinys – viena iš dvidešimt keturių jo knygų.

Tačiau juodai neapkenčiu ir nepakenčiu tų vairuotojų, kurie A44 greitkeliu juda vos 65 km/h greičiu. Gink Dieve, nemanau, kad reikia juos visus sušaudyti – nevalia atimti kitiems gyvybę. Bet manau, kad privalome turėti teisę juos pakankinti – pavyzdžiui, nupjauti elektriniu pjūklu kojas arba įkišti į užpakalį žarną su suslėgtu oru. Šešiasdešimt penki kilometrai per valandą 1870 metais būtų priimtini, bet tik ne dabar. Jei visas pasaulis taip važinėtų, niekas nieko nenuveiktų.

Ši knyga subalansuota automobilių mylėtojams, bet tinka ir nemylėtojams. Retai kada skaitant tenka juoktis balsu...

Vitoldas Milius, Autobild vyr. redaktorius

 

Net ir nežinodami, kas yra Londono minedai ar kuo ypatingi „Wellington“ guminiai aulinukai, skaitydami „Tik nestabdyk manęs!“ neabejotinai nuolat pusbalsiu kikensite ir brauksite juoko ašaras. Pasiūlymas perskaityti Clarksono knygą pretenduoja į pačių smagiausių 2009-ųjų potyrių penketuką!

Renaldas Gabartas, žurnalistas

________________________________________________

Ištrauka iš knygos:
Tik nestabdyk manęs!
 
„Mazda RX 8“
Sulaukusios vidutinio amžiaus moterys suvokia, kad neišvengiamai kartu su osteoporoze ir nuplikimu ateis senatvė. Tada jos griebiasi daugybės metodų senėjimo požymiams slėpti. Operuojamos ir pakeliamos nukarusios krūtys, nusiurbiami pilvo srityje susikaupę riebalai,Space Nk ar Boots parduotuvės siūlo įvairių egzotiškų kremų celiulitui ir raukšlėms mažinti.
Kartą mačiau, kaip moterys nustebusiais žvilgsniais lydėjo į restoraną įeinančią Joaną Collins, kuri, būdama 70 metų, atrodo kaip penkiasdešimt aštuonerių. Manau, kad ir jūs autobuse neužleistumėte jai vietos, net jei įliptų su krepšiais.
Bet visai kitaip mes reaguojame į Barry’į Manilową. Išgirdus, kad jam atlikta plastinė operacija, mums iš karto šauna mintis, kad jis pederastas. Panašiai reaguojame ir į kitus vyrus, kurie stengiasi gražiai atrodyti. Pasklido gandų, kad Mickey’ui Rourke’ui į veidą buvo suleista Botox injekcijų, ir mes skubame klijuoti etiketę – pederastas. Kaip ir Jay’ui Kay’ui, laimėjusiam stilingiausio vyro titulą. Ir A. A. Gillui, ir Paului Smithui.
Vyrai, kurie vartoja plaukų priežiūros priemones arba kremus nuo saulės (nors gyvena Anglijoje), kurie vaikšto susišukavę plaukus ir naudoja plaukų džiovintuvą, plauna savo automobilius, dėvi basutes, vaikšto pas odontologus, kol dantys dar nėra stipriai sugedę, vartoja sintetinius vitaminus – visi pederastai. Dėmesio! Laikykitės! Čia yra puošeiva, kuris nuolat bėgiojo ristele.
Taigi bet koks vyrų mėginimas maskuoti matomus senėjimo požymius yra pasitinkamas švilpimu arba žiauriu pasmerkimu. Tikrai nemeluoju.
Todėl nešioju drabužius, neišryškinančius genitalijų. Mano pilvas panašus į šokinėti skirtą kamuolį, mat mėgstu skaniai pavalgyti. Dantys pageltę, nes kasdien išmaukiu šimtą puodelių kavos. Plaukus kerpu žirklėmis. Mano vonios svarstyklės sulūžusios. Nesišukuoju nuo dvylikos metų, o savo automobilį paskutinį kartą ploviau 1979-aisiais.
Taigi, atrodo, tikrai galėčiau jaustis tikrų tikriausiu vyru, bet širdyje tuo abejoju. Mat mano pakaušis jau gerokai nuplikęs, ir tai varo mane iš proto.
Plikti yra labai nemalonu net tada, kai plaukai ima slinkti iš priekio. O jei plaukai ima plikti pakaušyje ir vėliau tas plotas vis didėja, kol plikė virsta dideliu rausvu krateriu, tada atrodai tiesiog idiotiškai. Situaciją dar labiau komplikuoja veidrodžiai – jie tau meluoja; jie sako, kad tavo plaukai vis dar vešlūs, kad viskas gerai, kad tos plikės pakaušyje, kaip ir ozono skylės, niekas nemato. Bet tu žinai, kad plikė yra ir kad tau sėdint kino salėje tolėliau sėdintys žiūrovai iš tavęs juokiasi.
Praėjusią savaitę per vakarėlį viena mergina bandė mane įtikinti, kad nuplikę vyrai kvepia maloniau nei turintys vešlius plaukus. Kad ja patikėtų, pauostė šalia sėdinčio Shauno Woodwardo plikę ir pareiškė, kad kvapas „puikus“. Deja, kvapą to dalyko, kuris liko iš mano kadaise garbanoto viršugalvio, ji pavadino „bjauriu“. Ir tai atsitiko po to, kai savo galvą buvau išsitrinkęs simondsijų šampūnu, nuo kurio mano galva kvepia kaip pušų parko oras gaivų ankstyvą rytą.
Manęs neapmulkinsi. Žinau, kad plikę reikia maskuoti. Bet kaip? Gal taip, kaip daro Dylanas Jonesas, – nusikirpti mašinėle pirmuoju numeriu. Bet Dylanas dirba GQ* redaktoriumi, todėl tikriausiai yra pederastas.
Kokia dar išeitis galėtų būti? Persodinti plaukus? Bijau, kad po tokios operacijos ant galvos turėsiu škotišką mišką. Prašyti kirpėjo, kad mane skustų plikai? Tada vėjuotomis dienomis būčiau priverstas sėdėti namuose. O gal išgelbėtų perukas? Ne, ne. Eltonas Johnas – nors ir labai turtingas – atrodo siaubingai, tarsi jam ant galvos būtų uždėta hugenotų kilimo skiautė.
Jei vyrai būtų moterys, kas nors iš Alberto Balsam firmos tikriausiai sugalvotų, kaip tą baisią ligą išgydyti. Bet jie nėra moterys. Todėl ir nesugalvoja. Niekas, išskyrus mane. Mano metodas paprastas: paslėpti praplikusią makaulę po automobiliu.
Jei dėl plikimo labai nerimaujate, galima įtarti, kad esate linkęs į tuštybę ir homoseksualumą, todėl ir jūsų automobilis tikriausiai bus žaismingas ir šiek tiek manieringas. Aišku, plikei maskuoti visai netinka kabrioletas.
O štai kupė tai jau visai kas kita – čia stilingumas nustelbia esmę. Todėl šis automobilis būtų puikus pasirinkimas. Dar visai neseniai kupė buvo gaminama daug ir įvairių. „Volkswagen“ gamino „Corrado“, „Nissan“ – 200SX, „Honda“ – „Prelude“. Dar buvo fantastiškasis „Fiat Coupé“, gausybė nebrangių „Porsche“ modelių ir šešios serijos BMV. Bet vienas po kito jie dingo – jų epocha baigėsi, kai žmonės susivokė mokėję pinigus už produktą, kuris faktiškai buvo sedanas su juokinga skrybėle.
Bet dabar kupė grįžta. Šalia senųjų modelių „Alfa GTV“, „Toyota Celica“, kuris yra labai geras, ir „Hyundai Coupé“, kuris dar geresnis, matome „Chrysler Crossfire“ („Mercedes SLK“ gana žaviu gaubtu) ir „Nissan 350Z“, kuris atrodo geriau, bet nelabai patogus važiuoti. Važiuoti juo labai sunku. Geriausias yra „Mazda RX-8“ iš dalies dėl galinių durų, atsiveriančių atgal – automobilio šone atsiranda didelė (kaip mano plikė pakaušyje) anga, o iš dalies dėl nepaprasto malonumo, kurį gali patirti kalbėdamas apie jame įmontuotą Wankelio rotorinį variklį.
Jums nereikės aiškinti, kaip jis veikia, nes paminėjus jo pavadinimą žmonės paprastai juokiasi, užuot klausęsi.
Bet mes išsiaiškinkime: variklyje yra trikampio formos “stūmoklis“, kuris sukasi kameroje, šiek tiek panašioje į cilindrą. Būtent tai lemia nepaprastai sklandų jo darbą – kai perkopia 9000 sūkių per minutę, pasigirsta signalas, pranešantis, kad reikia perjungti aukštesnę pavarą. O trūkumai liko tie patys: didelės degalų sąnaudos ir nepatikimumas.
Aišku, kad trikampio formos „stūmoklio“, kuris cilindre apsisuka 9000 kartų per minutę, galai turi būti kieti kaip deimantas, tik ne tokie brangūs. Nežinau, kokią medžiagą „Mazda“ naudojo. Galbūt pusryčių dribsnius Weetabix, kurių likučiai, pastovėję savaitę neplautame puode, taip sukietėja, kad net neturiu su kuo palyginti.
Kad ir kaip būtų, „Mazda“ skelbia įveikusi visus šį naują automobilį gaminant iškilusius sunkumus, ir tai puiku, nes teigiami bruožai yra ryškesni negu kada nors anksčiau. Variklio darbinis tūris yra tik 1,3 litro (perskaičiavus į paprastų variklių tūrį), bet jo galingumas tiesiog stebina – 231 arklio galia. Ir kuo daugiau sūkių, tuo ji didesnė. Pasiekus 7000 sūkių per minutę, pasijunti, tarsi nuspaudęs mygtuką „hipererdvė“.
Šį automobilį nesunku valdyti. Kitaip nei daugumoje kupė, galia yra perduodama ten, kur reikia, – į automobilio galą. Taigi priekyje automobilis vairuojamas, gale – varomas, o jūs sėdite viduryje ir stebitės, kodėl tokie nėra visi automobiliai: taip gerai subalansuoti ir tokie tikslūs, ir – o mano Dieve – aš tik ką vėl viršijau 7000 sūkių per minutę ribą ir man išplaukė vaizdas prieš akis.
Apie jo praktiškumą galiu pasakyti štai ką: tai nėra tas automobilis, kuriame labai patogu važiuoti žmonėms, bet jame yra padori bagažinė ir dvi papildomos nedidelės sėdynės gale. Kadangi galinės durys, kaip jau minėjau, atsiveria atgal, atsisėsti į jas galėtų net apkūniausi pasaulio vaikai.
Vis dėlto tai, ką geriausia turi šis automobilis, yra kaina: 22 tūkstančiai svarų už tokį automobilį – tai nuostabu. Tuo labiau, kad mano automobilio salonas buvo ne tik gražiai įrengtas, bet ir aprūpintas ne blogiau kaip karinės aviacijos bazė Šajene.
Taigi tai tikrai nuostabus automobilis, turintis išskirtinį variklį. O didžiausias šios kupė privalumas tas, kad ji suteikia stilingumo nuobodžiai jūsų plikės šukuosenai. Ji – tai vyrams skirtas perukas su ratais, priekinio lango valytuvų judesiai – besikeičiantys audinio raštai, o ant stiklo purškiamas valiklis – plaukų stiprinimo priemonė.
Galima pamanyti, kad RX-8 gamintojas buvo pakabinęs dėžutę pasiūlymams, ką reikėtų šiame automobilyje pakeisti, kad vairuotojo šukuosena atrodytų kuo stilingesnė, o vėliau į kiekvieną gautą pasiūlymą atsižvelgė. Rezultatas toks: šis automobilis nebjaurus, bet ir ne toks jau žavus, nes jame per daug stilistinės netvarkos.
Kita vertus, čia yra ir gera pusė. Keleiviai, kuriuos vešite, bus per daug susidomėję – jiems rūpės kėbulo priekyje esantys vingiai, savita galinė dalis ir daugybė kitų išskirtinių detalių – kad pastebėtų, jog vairuotojas yra pederastas.
 
2003 m. rugsėjo 14 d., sekmadienis


Knygynų tinklas Pegasas