Leidyklos „Alma littera“ komanda dalinasi su skaitytojais savo rekomendacijomis, tarp kurių rasite ir suaugusiems, ir vaikams skirtų knygų. Tikime, kad kiekvienas čia gali rasti sau patinkančią knygą, atrasti dar negirdėtas istorijas ar žengti pirmuosius mažus žingsnius į skaitymo ir knygų pasaulį.

Anthony Doerr „Malonės sniegas“

Jis vadino tai sapnais. Ne pranašiškais ženklais ar nuojautomis, ar įspėjimais. Pavadinęs sapnais galėdavo arčiausiai prisilinkti prie jų esmės – pojūčių, netgi potyrių, aplankančių per miegus ir išdylančių pabudus, tačiau ir vėl išnyrančių po kelių minučių, valandų, dienų.

Rekomenduoju knygą, kuri nuo pirmo žvilgsnio į viršelį, pojūčių paėmus į rankas ir akims slystant tekstu teatrališkai nukelia į kitą realybę. Tai antras mano susitikimas su Anthony Doerrio kūryba. Pirmoji knyga „Neregimoji šviesa“ ilgai išliko atmintyje , ši – „Malonės sniegas“ (vertė Z. Marienė) – tarsi sustabdė laiką. Šioje lėtoje knygoje randi ilgesį, vienatvę, sielvartą, baimę prarasti, pasiryžimą, meilę ir viltį, perteiktą jautria poetiška kalba. Seniai skaičiau tokią knygą, kurioje pagarba gamtai ir jos aprašymas sustabdo laiką ir taikliai apipina lėtą siužetą. Vienoje apžvalgoje ši knyga pavadinta „nušlifuotu deimantu“ – labai taiklu.

Rekomenduoja Dovilė Zaidė, leidyklos vadovė

 

Fredrik Backman „Mes prieš jus“

Jam dvylika ir šią vasarą jis supras, kad žmonės visada renkasi paprastą melą vietoj sudėtingos tiesos, nes melas turi nenugalimą pranašumą – tiesa turi papasakoti viską, o melui pakanka būti tokiam, kad juo lengvai patikėtum.

Fredrikas Backmanas – vienas mėgstamiausių mano rašytojų. Jo kūrybą pamėgau nuo pat pirmosios knygos „Gyveno kartą Uvė“, ji pakerėjo gebėjimu prajuokinti ir pravirkdyti vienu metu. Šio autoriaus knygos sujaudina ir išlieka atmintyje, jas skaitydama pasibraukiu gražias mintis, o jų čia ypač daug. Naujausia knyga „Mes prieš jus“ (vertė V. Jurgaitytė) pasakoja apie mažo miestelio žmones ir jų santykių subtilybes, apie draugystę, ištikimybę ir gerumą.

Rekomenduoja Ingrida Dubauskienė, leidinių vadovė

 

Dovydas Panceros „Medžiojant tėvą“

Iš tamsos automobilio žibintai švietė į lapuočių kamienus ir krūmokšnius, o tolėliau, miško gilumoje, spindėjo cinkuotas kibiras, kabantis ant beržo šakos tarytum apverstas varpas. Kibiras, nors ir tankumoje, buvo aiškiai matyti iš automobilio – tviskėjo tarp medžių kaip veidrodžio šukė, kaip peraugęs naktinis vabzdys.

Viršelis hipnotizuoja beveik van gogiška „Mėnesiena“, ant prašmatnaus faktūrinio popieriaus ropoja, o braukiant per šiurkštų laką pirštų pagalvėles kutena vabalai – skarabėjai (romano centre – žurnalistinių tyrimų organizacija „Skarabėjai“)... Kaip gali nesirgti už šią įstabią turinio ir vaizdo dermę?!

Vidus dvelkia film noir atmosfera, jis kalbiškai ir vizualiai tapybiškas, nutviekstas šviesos ir spalvų žaismo. Tikras saldainis gero iš didžiosios G stiliaus mėgėjams.

...Dovydo andai klausiau: „Ar liko nepavartotų veiksmažodžio „eiti“ sinonimų?“

Kas yra tikra, o kas tik... manipuliacija ar kažkokios fantazijos? (Neabejoju, ne vienas iš mūsų tam tikrose gyvenimo situacijose yra taip pasijutęs.)

Dokumentiškas ir trileriškas metų megabestseleris „Kabinetas 339“ išklojo tikrą istoriją apie tikrus žurnalistų žygius, o knygoje „Medžiojant tėvą“ praskleidžiamas šydas į tiriančiojo žurnalisto dvasios labirintus. Kaip jaučiasi žmogus, kuris apie tikrovės įvykius sužino iš daugybės dažnai suinteresuotų ir nepatikimų liudininkų, tame melo chore bandydamas atrasti tiesos pėdsaką?

Makete šie svarstymai, dėmesingasis skaitytojau, taip pat atitinkamai pažymėti: tekstas, menantis mums mįslę, galintis sukelti įtarimų, abejonių, atitrauktas nuo puslapio kraštinės ir pateiktas šviesesniu, išblukusiu šriftu – tarsi raidės būtų aptrauktos miglos, tarsi būtų užrašyti pagrindinio personažo pramanai...

Romano pavadinimas, personažų tarpusavio santykiai, Urbonų šeimos istorija simbolizuoja žmogaus motyvų ir energijos ratą, kuris įkvepia jį ieškoti visuotinio gėrio – šiuo atveju ieškant tiesos apie valstybę valdančią partiją.

Užvertus paskutinį puslapį abejonė tebetvyro: „Pala, čia viskas? Gal kažką praleidau? Ar tyrimas tikras, ar visa tai tik pagrindinio veikėjo Tomo Urbono galvoje?“

Ko gero, taip jaučiasi ir žurnalistas, kad ir surinkęs milijoną faktų: „Visa tai tiesa? Publikuoti ar pasilaikyti sau?“

Nuspauskite jūs, skaitytojai, mygtuką „publikuoti“ (arba ne).

Rekomenduoja Ugnė Giese, leidinių vadovė

 

Barack Obama „Pažadėtoji žemė“

Šią knygą pradedu rašyti jau baigęs antrą Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento kadenciją, kai su Michelle paskutinį kartą sėdę į „Air Force One“ lėktuvą išskridome į šalies vakarus ilgai atidėliotų atostogų.

Skiriu Michellei – savo meilei ir gyvenimo partnerei ir Maliai ir Sachai, kurių akinama šviesa viską praskaidrina.

Įkvepianti stipri asmenybė, susitikimai su pasaulio lyderiais, politiniai siekiai, pergalės ir nusivylimai, o kartu atviras ir šiltas pasakojimas apie šeimą, Michellę ir dukras. Pažinkite Baracką Obamą ir kaip pasaulio lyderį, ir kaip žmogų (vertė A. Tobulevičienė, D. Gadeikis, J. Liutkutė).

Rekomenduoja Daiva Jaskelevičiūtė-Baltrušaitienė, leidinių vadovė

 

Knygų serija „Skaitau pats“

Boružė prigludo prie samanų, žvelgė pro namų langą į lietaus prausiamą girią ir šypsojosi. Ar šioje žemėje gali būti kas nors, laimingesnis už ją?

Rekomenduoju lietuvių autorių knygas, sukurtas pradedantiesiems skaityti. Tai serija „Skaitau pats“, kuri po žingsnį įves į skaitymo ir knygų pasaulį:

Nadios Kovaliovos „Meškis ir žąsis. Gera būti kartu“ – paprasta pradėti skaityti didžiosiomis raidėmis, be to, sužavės simpatiški knygos veikėjai, kurie džiaugiasi kiekviena akimirka drauge.

Net dvi Evelinos Daciūtės knygos: „Diena, kai nieko nenutiko“, kurią skaitydami suprasite, kad verta džiaugtis kiekviena diena, ir „Kas pažįsta Šmikį Bilbą“ – šmaikšti istorija apie nepagaunamą, išdaigas krečiantį Šmikį.

Selemono Paltanavičiaus „Tie namai namučiai“ – žavi istorija apie boružę, kuri tikrai žino, kad jos namai jai patys pačiausi.

Rekomenduoja Audronė Macijauskienė, leidinių vadovė

                                   


 

 

Maria Parr „Mažasis griaustinis“

Prieplaukoje išlipęs iš laivo, tuoj pat pajusi nuo slėnio pučiant vėją. Ypač tokią šaltą žiemos dieną. Tik užsimerk. Pušimis kvepia. Ir eglėmis. Belieka leistis į kelią.

Tonja Glimerdal yra vienintelis vaikas visame Glimerdalene ir smarkiausia mergaitė, kokios slėnis jau seniai nematęs. Todėl visi ją ir vadina Mažuoju Griaustiniu. Leiskitės į nuotykį su Tonja, kuriai labai patinka žiemos atostogos ir nuokalnės. Ji beveik padaro salto su slidėmis!

Rašytoja Maria Parr neretai lyginama su garsiąja Astrida Lindgren. Įsitikinkite patys – tai nuoširdi knyga, kuri turi šį tą amžino bei nostalgiško ir jau savo laikmečiu priklauso klasikai. Į pasakojimus apie nutrūktgalviškus Tonjos žygius įpinta ir rimtos tikrovės, išminties, o Åshildos Irgens piešiniai labai išraiškingi ir sukuria ypatingą nuotaiką. Įkvėpkite pušų kvapo ir dar trumpam pasidžiaukite žiema ypatingame, žėrinčiame Glimerdaleno slėnyje. Iš norvegų kalbos vertė Vytautas Čepliejus.

Rekomenduoja Jovita Markutėlytė, leidinių vadovė

Joseph Coelho „Jei visas pasaulis būtų..“

Jei visas pasaulis būtų didžioji kosmoso erdvė, aš skriečiau aplinkui senelį lyg Mėnulį, o nuo mūsų juoko sproginėtų žvaigždės.

Poetiška, jautri, subtili istorija. Istorija apie ypatingą anūkėlės ir senelio draugystę, apie pirmą vaiko susidūrimą su artimo žmogaus netektimi, apie šviesius prisiminimus, prasklaidančius mažos širdelės ilgesį (vertė V. Bakas).

Rekomenduoja Aistė Pivoriūnienė, leidinių vadovė Lina Matiukaitė

„Netvarkos Nykštukas Kosmoso platybėse“

Noriu paklausti: ar žinojote, kodėl astronautų kostiumai balti?

Atsakymas: juodame kosmoso fone lengviau įžiūrėti baltus.

Į šį ir kitus klausimus, dažniausiai kylančius vaikams, atsakymus rasite naujoje knygoje „Netvarkos nykštukas kosmoso platybėse“.

Rekomenduoju šią knygą tėvams ir vaikams, norintiems drauge pažinti kosmosą, planetas, visatą kartu su gerai žinomais personažais: Netvarkos nykštuku, Muciu ir Kakės Makės Monstrais. Vyresni nei 7 metų vaikai šią knygą gali paskaityti patys, o jaunesniems padės tėvai. Kiekvienas puslapis – tarsi pažinimo laukas. Atvertęs po langelį sužinai vis kažką naujo: kuo vilki kosmonautai kosminėje stotyje, kaip juda planetos, kas nutiktų, jei nebūtų gravitacijos, ar planetos gali šviesti, ar Saulės sistema atsirado iš debesies. Rimta informacija vaikams pateikiama suprantamai, taip pat pasakojama, kaip kosmonautai dirba, linksminasi ir bendrauja su šeima.

Rekomenduoju 5–7+ amžiaus vaikams ir visiems, kurie jiems skaito.

Rekomenduoja Simona Krasauskienė, prekės ženklo vadovė

 

Sofia Segovia „Bičių dūzgesys“

Namai, mano gimimo liudytojai, buvo gyvi. Niekas neišsigąsdavo, jei kartais žiemą pakvipdavo apelsinžiedžiais arba vidury nakties nežinia kas sukrizendavo: tai buvo jų esybės, jų esmės dalis. Šiuose namuose nesivaidena, kartą pasakė man tėtis: tu girdi aidą, kurį jie išsaugojo, kad prisimintume visus, kadaise čia gyvenusius. Supratau, ką jis turi omeny.

[...] Tad, man regis, metai, kuriuos nugyvenau tuose namuose, paliko ir mano aidą. Ligi šiol jį nešiojuosi savyje. Neabejoju, kad savo ląstelėse nešiojuosi ne tik mamą ir tėtį, bet ir levandas, apelsinžiedžius, mamos paklodes, atsargius močiutės žingsnelius, spragintas karijas, išdavikės plytelės klaktelėjimą, karamelizuotą cukrų, minkštas pieno karameles, beprotiškas cikadas, senos medienos kvapus ir mozaikines grindis. Taip pat esu pertekęs apelsinų, žalių, saldžių ir sugedusių, apelsinžiedžių medaus ir bičių pienelio. Esu pertekęs visko, ką tuo metu patyriau savo jausmais ir kas įėjo į tą mano smegenų dalį, kur saugau prisiminimus.

Vaizdinga, magiška, kvepianti apelsinais ir Meksikos žiedais, tiesiog užburianti šeimos saga. Apie berniuką, nuolat supamą bičių, laikus, kai siautėjo ispaniškasis gripas, meilę, kaltę ir atleidimą (vertė Valdas V. Petrauskas).

Rekomenduoja Aušra Kazanavičienė, rinkodaros projektų vadovė 

 

Jame Kruss „Timas Taleris, arba parduotas juokas“

Dideliuose miestuose su plačiomis gatvėmis dar ir dabar rasi tokių siaurų skersgatvių, kur pro langą lengvai gali paspausti ranką priešais gyvenančiam kaimynui. Užsienio turistai, kurių kišenės pilnos pinigų, o širdys jausmų, atklydę į tokį skersgatvį, sušunka: „Kaip nuostabu!“

Su šia knyga pradedame naują klasikos kūrinių kolekciją vaikams ir paaugliams. Į šią kolekciją įtraukėme reikšmingiausius ir vertingiausius vaikų literatūros kūrinius – nuo laiko išbandymą įveikusios klasikos iki šiuolaikinių kūrinių, jau tapusių moderniąja klasika. „Timas Taleris, arba Parduotas juokas“ (vertė A. S. Ločerienė) – garsiausia ir reikšmingiausia vokiečių rašytojo Jameso Krüsso knyga apie itin vargingai gyvenantį našlaitį, engiamą niūrios pamotės ir jos sūnaus. Jis sudaro iš pirmo žvilgsnio nepaprastai nuostabų sandorį su paslaptingu baronu Sanomedu. Timas daugiau niekada nepraloš jokių lažybų, vadinasi, galės tapti turtingas ir gyventi be rūpesčių, bet už tai baronas gaus berniuko juoką ir šis niekam niekada negalės prasitarti apie sutartį, antraip sėkmė lažybose nuo jo nusigręš visiems laikams.

Netrukus Timas jau gali išlošti, kiek tik nori pinigų, tik jam kyla galybė abejonių. Ar tik parduotas juokas nėra daug didesnė kaina, nei jis iš pradžių įsivaizdavo? Ką jis prarado pardavęs savo juoką? Ir ar gali žmogus be juoko būti laisvas ir laimingas?

Deja, kai susivokia, pasirodo, kad prarastą juoką atgauti bus be galo sunku. Nuoširdus, žavus juokas – nepaprastai vertingas dalykas ir baronas nė už ką jo neatiduos. Bet galbūt įmanoma sugalvoti tokias lažybas, kad net pralaimėjęs laimėtum? Ir kaip pergudrauti sukčiausią žmogų pasaulyje? Be draugų ir vidinės stiprybės čia neapsieisi.

Knygos viršelį iliustravo talentingoji Reda Tomingas.

Rekomenduoja Rasa Jankauskaitė, rinkodaros projektų vadovė