Pegasas
Pegasas

Pavasario naujienos įvairiems skoniams

Pavasario naujienos įvairiems skoniams

Pavasariui įsibėgėjus, Rašytojų sąjungos leidykla pristato ką tik pasirodžiusias penkias naujienas. Kiekviena iš jų – skirtinga ir savaip įdomi, tad kažką naujo atras ir poezijos, ir romantikos gerbėjai, o taip pat ir tie, kurie domisi aktualiomis socialinėmis temomis bei klasikine literatūra.

 

Loreta Tamulaitienė „Paraščių vaikai

Loreta Tamulaitienė – Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos direktorė, trijų suaugusių vaikų mama. Anksčiau dirbo lietuvių kalbos, etikos mokytoja. Ne kartą skelbė straipsnius švietimo, kultūros temomis Lietuvos dienraščiuose, yra laimėjusi įvairių kūrybinio rašymo konkursų, tačiau, kaip teigia autorė, būtent karantino metas suteikė tokią prabangą – parašyti istoriją, į kurią sudėta tai, ką jai teko patirti dirbant Šiaulių jaunimo mokykloje.

Knygos „Paraščių vaikai“ autorei puikiai pavyko sukurti autentišką turinį apie jaunimo mokyklos vaikus, jų gyvenimą, taip pat ir mokyklos vadovės, mokytojų patirtį, bendraujant su vaikais, ir tėvais, kurių veiksmai dažnai netelpa į jokius įprasto elgesio rėmus.

 

Julianne MacLean „Tarp susipynusių vienogienojų“

Fiona moka saugoti paslaptis. Net nuo ją užauginusio tėvo. Ji vienintelė žino apie savo mirusios mamos romaną Toskanoje prieš trisdešimtį metų. Ir niekam neketina apie jį pasakoti. Bet vieną rytą advokatė telefonu jai praneša sukrečiančią žinią: tikrasis jos tėvas mirė, palikęs didelį palikimą.

Italijoje Fiona susitinka su velionio tėvo šeima, pasibaisėjusia naujiena apie dar vieną dukrą ir neketinančia lengvai atsižadėti palikimo. Nauja lemtis Fioną baugina ir traukia, ji stengiasi išsiaiškinti visą tiesą apie tą mamai lemtingą vasarą Italijoje ir niekada nepažintą tėvą.

Knyga „Tarp susipynusių vynuogienojų“ atveria romantišką Toskanos pasaulį, masina skoniais ir kvapais, įtraukia į kvapą gniaužiančią meilės, pasiaukojimo ir drąsos, o svarbiausia – tikros šeimos paieškų kelionę.

Julianne MacLean – daugiau nei trisdešimties „USA Today“ bestselerių autorė. Rašytoja keturis kartus pateko į „Romance Writers of America RITA“ rinkimų finalą ir pelnė daugelį apdovanojimų, tarp jų „Booksellers’ Best Award“ ir „Romantic Times Reviewers Choice Award“. Visame pasaulyje parduodama milijonai jos romanų egzempliorių, knygos išverstos į daugybę kalbų.

   

Riūnosukė Akutagawa „Miražas

Lietuvos skaitytojams Akutagavos kūryba pažįstama jau daugiau nei pusę amžiaus. Pirmąkart jo trumpoji proza lietuvių kalba pasirodė 1965 m. („Rašiomono vartai“). Tačiau jau beveik pora dešimtmečių nėra buvę naujų Akutagavos kūrinių vertimų į lietuvių kalbą.

„Miražas“ – tai penkiolikos apsakymų, ligi šiol neskelbtų lietuvių kalba, rinkinys. „Pragaro atvaizdas“, „Drakonas“, „Nosis“ ir „Batatų sriuba“ paremti XII ir XIII a. nežinomų autorių pasakojimų siužetais. Tačiau Akutagavos kūrinių veikėjai išsiskiria sudėtingu vidiniu pasauliu, būdingu moderniosios literatūros personažams. Šiandienos Japonijoje tai chrestomatiniai tekstai. Taoistiniais motyvais parašytas apsakymas „Nemirtingasis“ skirtas vaikams.

Likusių rinktinės tekstų veiksmas vyksta rašytojo gyventuoju laikotarpiu, juose nagrinėjamos kūrybos bei būties temos, yra ir autobiografinių detalių. Tarp jų – kafkiško siužeto „Žiema“, su humoru kūrybinį gyvenimą vaizduojantys „Proza“ ir „Dešimties jenų banknotas“, nelemties nuojautos kupini „Krumpliaračiai“ bei Vakaruose mažai žinomas apsakymas „Po mirties“.

Evaldas Tornau „Pirmoji kino mechaniko meilė

Debiutinėje Evaldo Tornau knygos apsakymuose vaizduojami karo, pokario metų įvykiai ir „brandaus socializmo“ laikai. Mažo žmogaus – vaiko, jaunuolio akimis regimos anų laikų realijos virsta tai liūdnais, vietomis juokingais ar absurdo kupinais pasakojimais. Visa tai kietai susipina į vientisą praėjusio gyvenimo audinį su spalvingais ataudais – veikėjais: jaunu kino mechaniku, po kaimus ir miestelius vežiojančiu propagandinį sovietų kiną, iš nevilties geriantį Dzūkijos miestelio milicijos viršininką, kaimyną frontoviką, svilinantį kiaulę Ministrų Tarybos pašonėje, berniuką, perintį viščiukus, ir net vokiškai prabylantį sietyną.

Paulius Norvila „Nebe“

„Gal – dažnai, gal net per dažnai Pauliaus Norvilos poezijoje sutinkamas žodis. Redaguodamas nemažai išbraukiau, bet šiek tiek gal ir liko.

O dabar štai galvoju: gal... Gal abejonė savimi ir yra tikroji mąstančio ir jaučiančio žmogaus savastis? Gal abejonė gyvenimo prasme ir yra gyvenimo prasmė? Ir gal veiklus abejojimas savosios poezijos prasme ir gimdo tikrą poeziją? Nes, kaip viename eilėraštyje sako poetas: 

ir tik tu
ilgą teleskopinį vamzdį
apžiojęs
nematai
kas ten tavo viduj
nuo tavęs
nepriklauso“
, –

Aidas Marčėnas.

 „Nebe“ – penktoji Pauliaus Norvilos poezijos knyga.


Meniu
Turite klausimų? Susisiekite su mumis
Jūsų krepšelis tuščias!Jūsų krepšelis tuščias!