Norisi ko nors intriguojančio? Domina tekančios saulės šalies literatūra? Nepraleidžiate naujausių lietuvių autorių kūrinių? O gal tiesiog norite būti laimingi? Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla pristato naujausias užsienio ir lietuvių autorių knygas, jautriai primena mirties ir gyvybės būties trapumą bei skatina ieškoti džiaugsmo kasdienybėje. Visos rudens knygų naujienos jau ir pegasas.lt!


GERIAUSIA JAPONIJOS LITERATŪRA

Osamu Dazai „Netekęs teisės būti žmogumi

Iš japonų kalbos vertė Saulė Budrytė

Tai kūrinys apie užribio žmogų, vardu Jodzo Oba, papasakotas iš neutralaus stebėtojo perspektyvos. Atsitiktinai randamos trys pagrindinio knygos personažo įvairių gyvenimo tarpsnių fotografijos. Jos sukrečia tuo, kas regima įamžinto žmogaus veide.

Kartu aptinkamos ir Jodzo užrašų knygos, kuriose jis pasakoja tragišką savo gyvenimo istoriją. Nuo pat vaikystės Jodzo nepajėgė perprasti visuomenės elgesio normų. Vėliau, jau bręsdamas ir siekdamas žmonių palankumo, jis nejučia prisiima juokdario vaidmenį. Šis vaidmuo padeda užmezgti šiokius tokius santykius, tačiau pamažu nuveda į savidestrukciją. Jodzo netenka žmogaus statuso, bet netikėtai įgyja naują – šventojo – reputaciją.

Osamu Dazai laikomas vienu svarbiausių ir labiausiai intriguojančių XX a. japonų rašytojų. Kritikų jis ypač vertinamas dėl autobiografiniais elementais prisodrintų kūrinių, kurie Japonijoje priskiriami savotiškam „romano apie save“ žanrui. „Netekęs teisės būti žmogumi“ neretai interpretuojamas kaip alegorija į niūrias ano meto Japonijos visuomenės nuotaikas ir aplinkui tvyrojusį chaosą. Tačiau fenomenalus populiarumas, kurį šis kūrinys įgijo mūsų dienomis, liudija – jis kaip niekad aktualus ir šiandien.

 


VIENO GYVENIMO ISTORIJA

Viktorija Prėskienytė-Diawara „Dvylika pasakojimų apie vieną gyvenimą

Parašyti autobiografinį romaną Viktorija Prėskienytė-Diawara svajojo dar 2015 metais, po daugiau nei trijų dešimtmečių Malyje, grįžusi gyventi į, kaip pati sako, savo vaikystės ir jaunystės svajonių šalį, Lietuvą. V. Prėskienytė-Diawara šį kartą imasi ne kieno nors kito, bet savo gyvenimo istorijos, kuri sutilpo į dvylika įspūdingų pasakojimų. Išskirtinio likimo moters prisiminimai, portretai ir epochos atspindžiai puslapis po puslapio skleidžiasi naujausioje knygoje „Dvylika pasakojimų apie vieną gyvenimą“. Viktorijos Prėskienytės-Diawaros gyvenimą.

„Rašyti savo gyvenimo istoriją – sudėtingas dalykas. Prisėdus prie kompiuterio apima jausmas, tarytum praeitis tuoj atgis savaime. Bet iš tikrųjų viskas kiek kitaip – ji tai šmėsteli tarsi šešėlis, tai užvirsta lyg griūtis, tai atsėlina iš slaptų atminties kertelių, prisiminimai maišosi, kaitaliojasi, slepiasi“, – Viktorija Prėskienytė-Diawara.

Viktorijos Prėskienytės-Diawaros „Dvylika pasakojimų apie vieną gyvenimą“ – ir epochos veidrodis, atsispindintis sudėtingą žmogaus likimą XX amžiaus istorijos verpetuose, ir inteligentės, sudėtingo likimo tėvų dukros, gyvenusios sovietmečiu Lietuvoje, vėliau emigravusios į Malį, autentiškas liudijimas, kupinas iškalbingų būties ir buities detalių, tikslių pastebėjimų, paprastų ir žymių žmonių portretų, brandaus, daug patyrusio žmogaus įžvalgų.

 

JOGO KELRODIS Į DŽIAUGSMĄ

Sadhguru „Vidinė inžinerija

iš anglų kalbos vertė Agnė Sūnaitė

Daugumos žmonių gyvenime džiaugsmas yra retas svečias. Šios knygos tikslas – padaryti taip, kad jis taptų nuolatiniu gyvenimo palydovu. Džiaugsmas nėra nepasiekiama dvasinė siekiamybė. Tai – tiesiog fonas, būtinas, kad visos jūsų gyvenimo sritys klostytųsi palankiai ir nuostabiai. Jei jūsų gyvenimas nebus nušviestas džiaugsmo šviesos, netgi pačios maloniausios veiklos taps našta. Gyvenime kylančias problemas kiekvienas sprendžia, kaip moka, tačiau, kai džiaugsmas taps nuolatiniu jūsų palydovu, jūs nebebūsite problema savo pačių gyvenime.

Vidinė inžinerija“ – ne religija, ne filosofija ir ne dogma. Tai gerovės siekimo technologija. Vienas iš 50-ties įtakingiausių žmonių Indijoje, savo įžvalgiomis, aistringomis, įtaigiomis ir šmaikščiomis kalbomis pelnęs iškilaus mąstytojo ir kalbėtojo reputaciją, išminčius ir mokytojas Sadhguru knygoje „Vidinė inžinerija“ siūlo Vakarų skaitytojams išbandytą kelią į gerovę.

„Jums net nereikia ja tikėti, tiesiog išmokite naudotis. Vienintelis sprendimas dorotis su žmoniją ištinkančiomis negerovėmis – keisti save. Savitransformacija reiškia nepalikti nieko sena, pakeisti pasaulio suvokimo ir patyrimo dimensiją. Jūs neabejotinai pasieksite puikių rezultatų, kad ir kas esate“, – Sadhguru.

 

NAUJAUSIA IR PASKUTINĖ

Leonardas Gutauskas „Raudonoji jūra

Žinomas Lietuvos rašytojas Leonardas Gutauskas parašė naują prozos rinkinį „Raudonoji jūra“ (išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), sudarytą iš keturių apysakų. Visas jas sieja gyvybės ir mirties susidūrimas – jį išgyvena vaikas, muziejaus darbuotojai, kaimiečiai pokario metais, pasienio dvarelio aplinka per pirmąjį pasaulinį karą. Rašytojui svarbu ir tai, kas pasakojama (žmonių istorijos, motyvai, vertybės), ir kaip pasakojama (stilius, kalba, ritmas).

L. Gutauskas garsėja kaip neprilygstamas pasakojimo meistras. Šiame rinkinyje – visa puokštė įtaigių, skirtinga stilistika parašytų kūrinių: romantiškas „Liūtų kraujas“ su šviesiomis fantazijų, egzotikos spalvomis, realistiška „Pražūtinga trauka“, sąlygiškumo poetika ir detektyvo elementais gausus „Mirties sodas“. O paskutinė apysaka „Kaizerio kulka“ eksponuoja pačias pasakojimo galimybes: tą pačią istoriją – kaip kaizerio kulka pašovė poną jo kambaryje – pasakoja aštuoni personažai, visi monologai žavi sava logika ir stiliumi.

Leonardas Gutauskas (1938–2021) – beveik penkiasdešimties poezijos, prozos ir knygų vaikams autorius. Jo knyga „Pravardės“ buvo įtraukta į geriausių 2018 m. knygų penketuką. Rašytojas neabejotinai buvo vienas įdomiausių ir talentingiausių šiandienos vyresniosios kartos literatų. Jo kūryba išsiskiria originalia, asociatyvia pasakojimo technika, spalvingais personažais, lakia fantazija.
Neseniai pasirodęs L. Gutausko prozos rinkinys „Raudonoji jūra“, sudarytas iš keturių apysakų, kurias visas sieja gyvybės ir mirties susidūrimas, tapo paskutiniąja autoriaus knyga, Leonardas Gutauskas mirė rugsėjo 25 dieną.

 

ROMANAS APIE NYKIMĄ IR NYKSTANČIUOSIUS

Donaldas Kajokas „Skudurėlių šventė

Romanas apie neišvengiamą mirties slėpinį, apie nykstamybę, būdingą, pasak R. M. Rilke’s, ir mums, nykstamiausiems, apie vilties ir tikėjimo vos pastebimus brangakmenius, apie kuklų stogelį virš to, ką užgyveno rašantysis, apie jo intelektualinės-dvasinės slinkties kryptį, apie neregimas, sykiais kraupias, sykiais šypsningas, tačiau neabejotinai egzistuojančias ir visus mus veikiančias jėgas, – taip, romanas ir apie tai, ir apie visai ką kita.

Rašant šį kūrinį rašytojui labiau rūpėjo ne socialinė terpė, o žmogaus vidus, jo šventumas ir monstriškumas, kurių, pakilus dar aukščiau, irgi tarsi nebelieka... „Skudurėlių šventė“ – romanas apie dviejų vyrų mirtį, išėjimą iš pasaulio...

Skudurėlių šventė“ yra paskutinė trilogijos (kitos dvi dalys – „Kazašas“ ir „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“) dalis. Tai tarsi statinio stogas ar kupolas. Pasak knygos autoriaus, po romano „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“ pasirodymo ne vienas skaitytojas ar bičiulis vis pasiteiraudavo – ar nebus tęsinio? Tad štai, tas tęsinys, tas „koplytėlės kupolas“ ėmė ir atsirado. Statytas ilgai, kur kas ilgiau nei du pirmieji statiniai, jau kone atsisveikinus su poezija, į tą romaną sudedant ne tik gyvenimo patirtį, bet ir neparašytų eilėraščių temas, energiją bei vibracijas.

 

NAUJA TRILERIO „ANAPUS UŽDARŲ DURŲ“ AUTORĖS INTRIGA

B. A. Paris „Psichoterapeutas

iš anglų kalbos vertė Irena Jomantienė

Alisai ir Leo įsikrausčius į ką tik renovuotą namą Rate, – uždarame neeilinių gyventojų rajone, – galima pamanyti, kad visos poros svajonės pagaliau išsipildė. Vis dėlto išorinis įspūdis – apgaulingas... Susipažinusi su naujaisiais kaimynais, Alisa apie savo naujuosius namus sužino siaubingą paslaptį ir pajunta stiprų emocinį ryšį su anksčiau čia gyvenusia Nina.

Pamažu Alisa vis labiau įninka į dvejų metų senumo įvykius. Ji po gabalėlį mėgina sunarstyti tikrąjį nesenos praeities vaizdą. Tačiau niekas nelinkęs apie tai atvirauti. Kaimynai stengiasi žūtbūt išsaugoti paslaptis. Visgi ima aiškėti, kad viskas čia toli gražu ne taip tobula, kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio.
Psichoterapeutas“ – kvapą gniaužiantis psichologinis trileris, įtaigiai narpliojantis po, atrodytų, visiškai įprastos kasdienybės šydu slypinčius šokiruojančius dalykus.

B. A. Paris – tarptautinių bestselerių „Anapus uždarų durų“, „Palūžusi“, „Grąžink mane“ autorė. Vien Jungtinėje Karalystėje jos debiutinio romano „Anapus uždarų durų“ parduota daugiau kaip milijonas egzempliorių. Autorės knygos tapo „New York Times“,„Sunday Times“ bestseleriais, o „Amazon“ ir „iBooks“ knygynuose iškopė į „Pirmojo numerio“ kategoriją. B. A. Paris romanai išversti į keturiasdešimt kalbų.

Psichoterapeutas