Elif Shafak – daugelį apdovanojimų pelniusi britų-turkų kilmės rašytoja, rašanti turkiškai ir angliškai, septyniolikos knygų (vienuolika jų – romanai) autorė. Jos knygos išverstos į 50 kalbų. Naujausias jos romanas „10 minučių 38 sekundės šiame keistame pasaulyje“ buvo įtrauktas į trumpąjį Booker premijos sąrašą ir išrinktas Blackwello metų knyga. Romaną „Keturiasdešimt meilės taisyklių“ BBC įtraukė tarp 100 romanų, formuojančių mūsų pasaulį. Shafak – politikos mokslų daktarė, dėsčiusi įvairiuose universitetuose, tarp jų – šv. Onos koledže Oksfordo universitete, kurio garbės narė ji yra. Jai buvo suteiktas Meno ir literatūros ordinas, ji – Karališkosios literatūros draugijos narė. 2017 m. Politico ją išrinko viena iš 12 žmonių, „kurie pakylėja jums širdį, kai to labiausiai reikia“. Shafak vadovavo Wellcome premijos žiuri komisijai, šiuo metu ji – viena iš Orwello premijos žiuri narių. www.elifshafak.com

Leilą Tekilą, kaip ją vadino, rado šiukšlių konteineryje Stambulo priemiestyje. Ji negyva, tačiau jos smegenys vis dar veikia; ir tas dešimt jai likusių minučių pasakoja apie savo ir draugų, tokių pat atstumtųjų, gyvenimą. Prisimena vaikystę ir jaunystę provincijos miestelyje, poligamišką šeimą su dviem motinom ir despotišku, žiauriu tėvu, seksualinį išnaudojimą ir beteisiškumą. Vienintelis kelias – pabėgimas. Pabėgusi į Stambulą, Leila ima pardavinėti savo kūną ir suranda namus istorinėje „Viešnamių gatvėje“. Realybė čia taip pat žiauri ir negailestinga, bet Leilai pavyksta išgyventi, išsaugant savo vidinės laisvės, teisingumo ir grožio jausmą. Ir suradus draugų. Penki likimo nuskriaustieji kalba iš tamsiosios Stambulo pusės. Tikrovė joje – grėsminga, o gyvenimas – trumpas.

Shafak Stambulas – ne grožio kupinas turistinis, o žiaurus, išsunkiantis žmones ir išmetantis juos į šiukšlyną. Leila ir jos draugai – tik keletas tų, kurie neturi balso visuomenėje, gyvenantys ten, kur padorus žmogus bijo kelti koją. Bet tekstas alsuoja savitu – tragišku ir ironišku – grožiu.