Šioje žinomo baltarusių istoriko Vladimiro Bešanovo knygoje aprašomi vadinamieji dešimt Stalino smūgių – virtinė svarbiausių Raudonosios armijos strateginių operacijų 1944 m.

Apie šias pergales, priešingai nei apie pralaimėjimus, Rusijoje mėgstama daug kalbėti, liaupsinti sovietų „didžiųjų karvedžių“ ir paties Stalino įžvalgumą, ryžtą, genialumą, tačiau iš tiesų kariauta primityviai – didžiule gyvosios jėgos ir technikos persvara, „užvertimu lavonais“, šiurkščiai klystant, beprasmiškai aukojant milijonus gyvybių. Per visus sovietams „pergalingus“ 1944-uosius vokiečiai neteko kur kas mažiau karių ir technikos nei sovietai. Vermachtas demonstravo nepalyginti geresnį nei Raudonoji armija gebėjimą kautis, nepaisant SSRS ekonominio pranašumo ir milžiniškos Sąjungininkų pagalbos.

Antrojo fronto, kuris prasidėjo 1944 m. birželį, fone vadinamieji „dešimt pergalingų Stalino smūgių“ tiesiog nublanksta, nes be Sąjungininkų puolimo Vakarų fronte sovietai nebūtų įstengę sėkmingai pulti Rytuose.  

 

Iš rusų kalbos vertė Vytautas Leščinskas

 

Serija „II pasaulinis karas“

536 p.