Lietuvoje dirba daugiau kaip du tūkstančiai psichologų ir jų skverbimuisi į vis naujas kasdienio gyvenimo sritis galo nematyti. Psichologijos raida veikia tarsi išcentrinis mechanizmas, kuriantis tokį žmogaus psichikos, jos prigimties sampratų margumyną, kad vienos ir tos pačios mokslo šakos atstovai pradeda nebesusikalbėti. O juk ir specialistų savitarpio supratimo pagrindas yra kalba – tiek bendrinė, tiek atskiros srities terminija – joje vartojamų sąvokų ir terminų visuma. 

Lietuvos psichologijos istorijoje tai jau antras aiškinamasis žodynas. Mokslo ir enciklopedijų leidykla dar 1993 metais pagal rusiškąjį parengė lietuvišką Psichologijos žodyną. Per tuos metus daug kas pasikeitė ne tik Lietuvoje, bet ir Lietuvos psichologijoje. Albino Bagdono ir Eglės Rimkutės Anglų–lietuvių kalbų psichologijos žodynas (2013) buvo tik mėginimas surasti tinkamiausius lietuviškus atitikmenis anglų kalbos terminams. 1993 metais išleistame Psichologijos žodyne buvo aiškinama apie 1300, šiame – apie 2300 terminų, iš jų aprašyta apie 2000 terminų, apie 300 terminų yra nuorodiniai. Vartotojas  čia ras ne tik sukirčiuotų pagrindinių terminų straipsnius, bet ir jų atitikmenis anglų ir rusų kalbomis, tarptautinių terminų kilmės aiškinimus. Dėl ribotos apimties į Žodyną tik minimaliai įtraukta neuropsichologijos, neurofiziologijos, psichofiziologijos, psichogenetikos, lyginamosios psichologijos (evoliucinės psichologijos, etologijos, zoopsichologijos) ir kitų ribinių sričių terminų.

Žodynas pirmiausia skiriamas psichologijos studentams, doktorantams, dėstytojams, praktikams, mokslininkams ir mokslo populiarintojams, rašantiems tekstus psichologijos klausimais. Neabejotina, kad Žodynu naudosis ir gretimų sričių specialistai – psichiatrai, logopedai, pedagogai (ypač specialieji pedagogai), socialiniai darbuotojai.