Vieno garsiausių savo kartos suomių prozininkų romanas „Amžinasis kelias“ įkvėptas tikros istorijos ir paremtas realiais faktais. Kritikai iš karto pavadino jį literatūriniu įvykiu, nušvietusiu vieną juodžiausių, bet mažai nagrinėtų sovietų nusikaltimų suomiams – stalinistų žudynes Krasnyj Bore ir Sandarmoche.

1930-ųjų rugpjūčio naktį Jusį Ketolą iš namų pagrobia ekstremalaus Lapua judėjimo, valančio iš Suomijos komunistus, veikėjai ir etapais veža iki Rusijos sienos. Lapua judėjimo vyrai įsitikinę, kad Ketola – komunistas, nors prieš dvidešimt metų iš Amerikos sugrįžęs vyras tėra taikos šalininkas ir idealistas. Ketola pasprunka nuo pagrobėjų, bet rusų pasieniečiai nuveža jį į Petrozavodską, kur greitai atsiskleidžia darbo žmonių valstybės tikrovė. Vyrui prievarta suteikiama pilietybė, nauja pavardė ir jis įdarbinamas viename iš Kanados suomių sukurtų kolchozų. Čia Ketola nuoširdžiai dirba, sukuria naują šeimą, bet po kelerių metų sovietinis rojus virsta raudonuoju pragaru.

Iš suomių kalbos vertė Aida Krilavičienė