Andy Warholas (1928–1987) – kertinė XX a. meno figūra. Jo kūryba ne tik atrakina ano laikmečio meną, bet ir padeda suprasti šiuolaikinę kultūrą. Studijoje, pavadintoje „Fabriku“, į vakarėlius ir kartu kurti rinkdavosi įtakingiausi popkultūros ir meno veikėjai – Bobas Dylanas, Mickas Jaggeris, Edie Sedgwick, Elizabeth Taylor, Salvadoras Dalí, Jurgis Mačiūnas, Jonas Mekas ir kt.

Šioje knygoje pokalbių ir esė forma užfiksuoti radikalūs estetiniai ir socialiniai 7-ojo dešimtmečio pokyčiai. Čia paradoksaliai ir atvirai svarstoma apie grožį, meilę, seksą, darbą, laiką, šlovę, pinigus, televiziją, Niujorką. Pokalbis tarp A – Andy – ir B, ko nors kito, gali vykti telefonu, vakarėlyje ar apatinių drabužių parduotuvėje. Warholo filosofijos atspirtis yra niekas, tuštuma. Atsikratęs empatijos jis siekia būti panašus į mašiną. Menininko įprotis savo vardu, tapusiu prekės ženklu, pažymėti ne tik savąją, bet ir kitų kūrybą yra gyvas ir „Andy Warholo filosofijoje“. Taigi negalime būti tikri, ką būtent pasakė pats Warholas ir ką tekstui suteikė kiti jo aplinkos žmonės. Bet po viskuo, kas yra šioje knygoje, pasirašo jis. Ir šiais žodžiais byloja epocha, kurioje tebegyvename.

„Nemanau, kad žmonės miršta. Jie tiesiog išeina į universalines parduotuves.“

ANDY WARHOL