A. Merkelio monografija yra, ko gero, dažniausiai minima ir kartu diskutuojama knyga išeivijos memuaristikoje. Tai natūralu. 1938-1939 metais dirbdamas Antano Smetonos asmens sekretoriumi, o tais pačiais 1939-aisiais - dar ir „Lietuvos aido" redaktoriumi, jis rašė apie Prezidentą, kaip neginčijamo autoriteto asmenybę. Tuo tarpu prieškarinė Amerikos išeivija (ypač jos katalikiškas sparnas) su A. Smetonos politika konfrontavo. Prezidento prastai paaiškintas pasitraukimas iš Kybartų, demokratinės opozicijos pateiktos sąskaitos nepagausino Smetonos gerbėjų gretų.
Aleksandro Merkelio knygą citavo ir jos herojų peikė bemaž visų atsiminimų autoriai (nuo krikščioniškojo Stasio Raštikio iki liaudininkų Kazio Škirpos). Ją, kaip vertingiausią šaltinį, citavo ir Antano Smetonos gyvenimą bei veiklą tyrinėję Lietuvos istorikai bei autoriai. Niekas iš jų nekaltino A. Merkelio klastojus faktus. Taigi, foliante išdėstyti faktai, jų gausybė, analizės gilumas – jo stiprioji pusė. Todėl atėjo laikas kad ir su 50 metų pavėlavimu Lietuvos istorijos mėgėjams susipažinti su pirminiu šaltiniu. Juo labiau, kad 800 puslapių monografija papildyta geros kokybės originaliomis nuotraukomis.