(Anti)eilėraščiuose tragikomiškos situacijos kelia kartų šypsnį. Parra žaidžia sustabarėjusiomis skaitytojo nuostatomis ir išankstinėmis prielaidomis, tik šio žaidimo vieta – ne smėlio dėžė, o minų laukas. Parros kūryba sujungia skirtingus vaizdinius į vieną viziją apie beviltišką žmogaus būklę.

Nicanor Parra ( 1914 – 2018) – vienas ryškiausių Lotynų Amerikos poetų, stebinantis savo kandžia ironija, tiesmukumu, drąsa, laikomas antipoezijos judėjimo pradininku. Kartu su su Pablo Neruda ir Gabriela Mistral užima svarbiausią poziciją Čilės poezijos kanone. Jo poezijoje plėtojamos fragmentiško postmodernaus pasaulio lemties temos.