Devyni šią knygą sudarantys etiudai suskirstyti į tris dalis. Pirmoje surinkti tekstai, skirti Lietuvos kultūros istorijos metodologinėms, veikiau – kultūros istoriko savivokos problemoms. Antroje dalyje sudėti etiudai susiję su pranešimais, skaitytais Santaros-Šviesos konferencijose, atvirose aktualiai visuomeninei problematikai; juose aptariami dabartinės Lietuvos kultūros bei viešosios erdvės bruožai. Trečioje dalyje svarstomi kelių dabarties filosofinių ir parafilosofinių idėjų recepcijos bei transformacijos Lietuvoje ypatumai, išryškėję labiau akademinio pobūdžio seminaruose.

Visus devynis etiudus vienija pastanga galvoti ir kalbėti sąmoningai ir nuosekliai atsižvelgiant į gyvenamosios vietos bei laiko aplinkybes. Pirmieji jų variantai buvo spausdinti įvairiuose leidiniuose nuo 1996 iki 2006 metų.