Knygos turinys yra paremtas tikrais įvykiais. Tai biografinis pasakojimas, paremtas autoriaus prisiminimais ir išgyvenimais. Knyga yra tarsi bandymas per raktų skylutę pažiūrėti į Lietuvos politikos virtuvę. Autorius per savo patirtis, svarbius Lietuvos politinius įvykius, savo santykį su kitais politiniais veikėjais, bando atskleisti ir parodyti skaitytojui, kaip gimsta politiniai sprendimai, kuom gyvena ir kaip mąsto žinomi politikos veikėjai.

Knygą sudaro atskiros dalys, kuriose, per pasirinktas konkrečias istorijas, skirtingus siužetus atsiskleidžia politinio pasaulio užkulisiai. Pats autorius nevengia saviironijos, humoro elementų, knyga parašyta lengvai skaitomu stiliumi. Svarbiausias knygos bruožas- nuoširdumas, kuris jaučiasi tekste atskleidžiant nepagrąžintas situacijas ir istorijas. Knyga apima Lietuvos politikos dvidešimtmetį nuo 1995 iki 2015 m. Knyga yra 315 puslapių apimties.

*****

Kažin ar galima būtų rasti skirtingesnius gyvenimo būdus nei mano ir Eligijaus Masiulio.

Aš keliauju po pasaulį, tikrindamas savo galimybių ribas. O Eligijus gyvena dabar labai sėslų, netgi, pasakyčiau, uždarą gyvenimą.

Tačiau net ir uždarytam tarp sienų yra prieinamas vienas kelionės būdas – po praeitį.

Eligijus knygoje nuosekliai pasakoja gabaus ir darbštaus Klaipėdos vaikino politinį kelią nuo studentiškos savivaldos iki aukštų politinių pareigybių. Ir to kelio pabaigą.

Nebespaudžiamas politinės karjeros siekimo, jis jau gali atvirai kalbėti apie žmones, su kuriais teko susitikti ir veikti politikos olimpe, – prezidentus, ministrus, partijų lyderius, verslininkus.

Taip knygoje sužinome apie mūsų politinės aukštuomenės papročius, konkuravimo būdus, galios žaidimus. Negalėtum sakyti, kad visuomenė visai nieko apie tai nenutuokia ir politikų kalbas priima už gryną pinigą. Tačiau Eligijaus pasakojimas iš įvykių vidaus mūsų suvokimui suteikia spalvų ir detalių, kurių nerasite kitur. Kartu autorius nenutyli ir nedažnų toje aplinkoje žmogiškumo apraiškų – būta tokių ir juodžiausiomis gyvenimo akimirkomis.

Gyvenime suklysti galime visi. Tačiau svarbu, kiek mes turime noro atsitiesti ir išlipti iš tos duobės, kurti gyvenimą toliau. Per pastaruosius dešimtį metų Eligijaus prioritetai pasikeitė taip, kad knygą jis paskyrė savo mylimiausiems žmonėms. Linkiu jam grįžti ir nebesiskirti su jais.

Aurimas Mockus, keliautojas