Generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko antrasis atsiminimų tomas į praeitį žvelgia iš aukščiausią generolo karinį laipsnį turinčio karininko, užėmusio du svarbiausius karinius postus Lietuvoje – Lauko (Sausumos) pajėgų vado ir Lietuvos kariuomenės vado bei Lietuvos kariuomenės atstovo NATO kariniame komitete – pozicijų. Chronologiniu požiūriu atsiminimai apima dvylikos metų nesenos praeities laikotarpį – nuo 2007 m. iki 2019 m., o daugelis juose aprašytų reiškinių tebeveikia kariuomenės ir visuomenės gyvenimą iki šiol.

Autorius yra ir diplomuotas istorikas, tai liudija ne tik pateiktos istorines nuorodos ir pastabos, išlavinta kultūrinė klausa, tačiau ir teksto struktūra bei jo tikslumas. Tekste nurodomos įvykių datos ir vietos, kartais net įsakymų numeriai, preciziškai ivardijamos pareigos, laipsniai ir pavardės, jau nekalbant apie Lietuvos ir NATO institucijų, karinių dalinių ar operacijų pavadinimus, vietas, funkcijas ar specifnius NATO karinius terminus. Nepaisant gausių faktų, sykiu jaučiamas gyvas istorijos pulsavimas, jos vyksmas, nepailstanti įvykių tekmė bei autoriui tekusi garbė ir atsakomybė būti šios tėkmės dalimi, užimant svarbias pareigas, atstovaujant Lietuvai svarbiuose nacionaliniuose bei tarptautiniuose forumuose, galimybė bendrauti su kariuomenių vadais, valstybių vadovais ir monarchais, būti valstybės saugumui svarbių sprendimų iniciatoriumi. Atsiminimai parašyti karininko kalbai budingu lakonišku ir aiškiu stiliumi bei primena vokiškosios tradicijos karininkų prisiminimus, kuriuose dominuoja dalykinė reikalo pusė.