Kokius žinote japonų rašytojus be Murakami? Nelabai kokių, ar ne? Nekaltinkite savęs. Kaltinkite Leniną, Staliną ir visus kitus demonus, savo purvinais pirštais suspaudusius mūsų šalį. Pagaliau ir mes galime susipažinti su Osamu Dazai – japonų literatūros klasiku. Ko tikėtis? Hemingvėjaus, tik toli Japonijoje. „Besileidžiančios saulės“ herojai myli, maištauja ir geria, o jų kūrėjas galiausiai nusižudo. Negi ne hemingvėjiška?

Niekada nebuvau Japonijoje. Tiesiog netraukė. Šita šalis man asocijavosi su santūrumu, taisyklėmis ir perdėta švara. Draugas japonijos fanas sakė, kad nusišneku. Paskaičiusi Dazai, po truputį pripažįstu, kad jis teisus. Vienas garsiausių kada nors parašytų japoniškų romanų nė kiek neprimena filmo „Geiša“ ir nė iš tolo nekvepia sušiais – gal veikiau alumi ir sake. Jeigu ir jūs apie Japoniją žinote tik iš kelionių lankstinukų, „Besileidžianti saulė“ yra must read.

Pokario Japonija. Aristokratų šeima prarado įtaką. Pinigai irgi senka. Tėvas miręs. Motina sunkiai serga. Sūnus – nuo narkotikų priklausomas plevėsa. Apie Japonijos aristokratijos saulėlydį pasakoja duktė Kadzuko, kuri nelaimės akivaizdoje vienintelė prisiima atsakomybę už šeimos negandas. Ji bando pagydyti motiną, atpratina brolį nuo narkotikų, supažindinusi jį su... alkoholiu. Kadzuko probėkšmais susimąsto ir apie savo ateitį. Aristokratėms dirbti tais laikas dar nebuvo įprasta, todėl ji daro viską, kad taptų puolusio rašytojo išlaikytine.

Nervina, kad dabar nurašinėju knygos nugarėlę, bet ten pasakytas dalykas, kuris tikrai jus įtikins perskaityti Dazai romaną. „Besileidžiančios saulės“ įtaka buvo tokia didelė, kad sąvoka „besileidžiančios saulės žmonės“ įėjo į nuolatinę vartoseną  – ji apibūdina nuosmukį patyrusią Japonijos visuomenę po Antrojo pasaulinio karo. Taigi jums rekomenduoju ne šiaip gerą, o ir labai svarbų kūrinį.

Knygos pabaigoje baksnojama į politines bėdas. Bet tų laikų literatūrai tai nieko keisto. Prieš skaitydami truputį paguglinkit pokarį Japonijoje. Įtariu, kad, kaip ir aš, žinote mažai. Japonijos istorija mūsų vadovėliuose baigiasi sulig atominėmis bombomis, o ten pilna įdomybių, aštresnių už vasabi krienus.

Tekstas santūrus ir grynas. Perskaitysite per porą vakarų. Aš perskaičiau skrisdama į Niujorką ir iškart ėmiau svajoti apie Japoniją, kuri jau kitokia nei anksčiau įsivaizdavau. Be raudonų vėduoklių ir papudruotų veidukų, be karaokių ir bonsai, bet su daug tyro liūdesio. Niekada nesijaučiau su japonais turinti šitiek daug bendro. Kai skaitysit šitą apžvalgą, aš jau vartysiu kitą lietuviškai išleistą autoriaus romaną – „Netekęs teisės būti žmogumi“.

Pats Osamu Dazai nusižudė. Nusiskandino kartu su mylimąja Tomie Yamazaki. Jų mirtis Japonijoje buvo didelis įvykis. Yra ir nuotraukų. Žiūrėti nerekomenduoju. Bet labai rekomenduoju skaityti.