Negaliu paaiškinti jausmo, kuris apima bėgant paskui Bilą po plačiu, mėlynu prerijų dangumi. Tarsi jis vestų mane iš tamsos, iš vienatvės, kurios net nenumaniau manyje egzistuojant.

Helen Humphreys (Helena Hamfris, g. 1961) – kritikų pripažinta, ne vieną tarptautinį apdovanojimą pelniusi kanadiečių rašytoja, kurianti prozą ir poeziją. H. Humphreys nagrinėja vienišumo ir atskirties temas, jos pasakojimų veiksmas dažniausiai vyksta jau istorija tapusiais laikotarpiais, detaliai vaizduojamais autorės. H. Humphreys vertinama už meistrišką rašymo stilių, persmelktą poetiškų detalių, taupia kalba perteikiamas giliausias personažų emocijas.

„Bilas Triušio Pėda“ – tikrais įvykiais paremta neįprastos draugystės istorija, pasakojama su ypatingu švelnumu, žengiant į giliausius žmogaus prigimties klodus. Tai knyga apie neapsakomai didelę žmonių galią žaloti ir griauti vieni kitiems gyvenimą – lygiai kaip dovanoti meilę ir išsigelbėjimą.

1947-ieji, Kenvudas, Saskačevano provincija Kanadoje. Dvylikametis Leonardas Flintas susidraugauja su miestelio atsiskyrėliu Viljamu Danu. Viljamas gaudo triušius ir iš jų gamina sėkmės amuletus – miestelio gyventojai dėl to jį pramena Bilu Triušio Pėda. Bilas yra vienintelis Leonardo, taip ir nepritapusio naujoje mokykloje, draugas. Jis gyvena atokiai stūksančioje Cukraus kalvoje, į kurią Leonardas keliauja pasitaikius bent menkiausiai progai. Vyras ir berniukas atrodo neišskiriami. Tačiau draugystė nutrūksta Bilui įvykdžius nedovanotiną nusikaltimą.

1959-ieji, Veibernas, Saskačevanas. Prabėga dvylika metų, Leonardas – licencijuotas psichiatras. Jis atvyksta dirbti į progresyviais gydymo metodais garsėjančią Veiberno psichiatrijos ligoninę. Didelei savo paties nuostabai, čia jis sutinka Bilą Triušio Pėdą. Lygiai kaip vaikystėje, kiekvieną kasdienybės minutę Leonardas nori leisti Bilo draugijoje. Trauka jam tokia stipri, kad primena maniją. Norėdamas suprasti jos priežastį, Leonardas ryžtasi kelionei po atmintį.