Agnė Žagrakalytė

Agnė Žagrakalytė gimė 1979 m. Pasvalyje. Ji yra žinoma lietuvių poetė ir prozininkė. 2001 m. baigė Vilniaus pedagoginį universitetą, kur studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Agnės literatūrinė veikla prasidėjo nuo pirmųjų eilėraščių publikacijų 1996 m., už kurias ji buvo apdovanota Liūnės Sutemos premija.

Jos poezijos debiutas „Išteku“ (2003) pelnė „Poetinio Druskininkų rudens“ premiją. Šis rinkinys pasižymėjo intensyviu, avangardiniu stiliumi, kuriam būdinga tarmiškai užkoduota, kapota kalba ir grubūs fonetiniai žodžių tarpusavio santykiai. 2013 m. išleistas romanas „Eigulio duktė: byla F 117“ buvo įvertintas Jurgos Ivanauskaitės, Patriotų ir Augustino Griciaus premijomis, o 2014 m. autorė pristatė dar vieną romaną „Klara“.

Agnės Žagrakalytės poezijos rinkinys „Štai:“ (2017) yra dešimties metų pasaulio stebėjimo rezultatas. Šie eilėraščiai, vengiantys savistabos, versti į daugelį užsienio kalbų, tyrinėja meilę ir moteriškumą, išryškina moterų emocines būsenas ir kūniškumą.

„Triukšmaujantys: katalikai. Lengvas būdas parašyti istorinį romaną“ (2022) – tai kūrinys, kuriame sujungiami Lietuvos, Belgijos ir Kinijos istoriniai siūlai į vieną naratyvą. Šioje knygoje autorė tyrinėja kultūrinių ir religinių įtakų poveikį žmonių likimams ir istorijoms. Knyga suteikia įžvalgų apie kultūrinį dialogą ir jo įtaką visuomenėms.

Šiuo metu Agnė Žagrakalytė gyvena Briuselyje, tęsdama savo literatūrinę kelionę ir toliau tyrinėdama tarpkultūrines tematikas savo kūryboje.