Alvydas Šlepikas
Alvydas Šlepikas – poetas, prozininkas, scenarijų autorius, aktorius, režisierius, kurio kūryba atpažįstama tiek Lietuvos, tiek užsienio skaitytojams.
Alvydas Šlepikas gimė 1966 m. sausio 27 d. Videniškiuose, Molėtų rajone. Mokėsi Vilniuje, technikos mokykloje, vėliau, 1994 metais, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Dalios Tamulevičiūtės ir Rimo Tumino kurse įgijo dramos režisieriaus ir aktoriaus išssilavinimą. Režisavo Vilniaus mažojo teatro bei Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklius, taip pat įvairiuose teatruose vaidino ir pats. Vyras save išbandė ir televizijoje – kūrė televizijos serialus „Nekviesta meilė“, „Sniego skonis“.
Literatūroje Alvydas Šlepikas debiutavo 1994 m. – antologijoje „Svetimi“ pasirodė jo pirmieji eilėraščiai. Vėliau sekė eilėraščių rinkiniai „Taika tavo kraujui“ (1997) ir „Tylos artėjantis“ (2003), už kuriuos pelnė Zigmo Gėlės ir J. Lindės-Dobilo premijas, o už novelių rinkinį „Lietaus dievas“ (2005) – Petro Cvirkos premiją.
Tačiau daugiausia įvertinimų Alvydas Šlepikas susilaukė už savo romaną „Mano vardas – Marytė“ (2012). Kūrinyje nušviečiama viena iš baltųjų istorijos dėmių – „vilko vaikų“ situaciją, kuomet po Antrojo pasaulinio karo Rytprūsių vokietės siuntė savo vaikus anapus Nemuno į Lietuvą, kur šie dirbo, elgetavo, o uždirbį nešė atgal savo badaujančioms šeimoms. Už romaną, kurį rašydamas rėmėsi tikrais faktais, „vilko vaikų“ ir jų artimųjų pasakojimais, autorius buvo apdovanotas Jono Marcinkevičiaus, Rašytojų sąjungos premijomis, o kūrinys buvo išrinktas 2012 m. „Metų knyga“ suaugusių prozos kategorijoje. Taip pat „Mano vardas – Marytė“ išversta latvių, estų, lenkų, anglų, vokiečių, olandų ir ukrainiečių kalbas.
Rašytojas atvirauja, kad didžiausią įtaką jam padarė Vytauto Bložės, Marcelijaus Martinaičio, Sigito Gedos, Jono Strielkūno poezija – šių kūrėjų įtaka atsispindi ir jo paties darbuose. Alvydas Šlepikas saves nepriskiria nei traciniam, nei postmodernistiniam rašytojo tipui ir neslepia, kad jam svarbiausias yra būtent stiliaus pojūtis.
