Anne Brontë

Anne Brontë gimė 1820 m. sausio 17 d. Anglijoje, Thornton kaime, o mirė 1849 m. gegužės 28 d. Scarborough mieste nuo tuberkuliozės. Ji buvo jauniausia iš šešių vaikų šeimoje, kurioje tėvas Patrick Brontë dirbo anglikonų dvasininku. Netrukus po jos gimimo šeima persikėlė į Haworth miestelį – vietą, kuri vėliau tapo ne tik Brontë šeimos gyvenimo, bet ir literatūrinio paveldo epicentru.

1835–1837 m. Anne mokėsi internatinėje mokykloje Roe Head, kur jos sesuo Charlotte tuo metu dirbo mokytoja. Vėliau ji dirbo guvernante dviejose šeimose – šios patirtys tapo pagrindu jos debiutiniam romanui.

Siekdamos išvengti išankstinių nuostatų dėl lyties, Anne ir jos seserys Charlotte bei Emily savo kūrinius publikavo vyriškais pseudonimais: atitinkamai Acton, Currer ir Ellis Bell. 1846 m. jos kartu išleido poezijos rinkinį „Poems by Currer, Ellis, and Acton Bell“.​ 

Anne Brontë kūryboje dominuoja moterų patirčių, socialinio teisingumo ir vidinės stiprybės temos. Jos pagrindiniai kūriniai:

„Agnesė Grei“ (angl. „Agnes Grey“, 1847 m.) – autobiografiškai įkvėpta guvernantės istorija, atskleidžianti viktorijos laikų socialinę nelygybę ir moterų padėtį.
„The Tenant of Wildfell Hall“, 1848 m. – vienas pirmųjų feministinių romanų, kuriame moteris išdrįsta palikti smurtaujantį vyrą ir kovoti dėl nepriklausomybės.
Šiandien Anne Brontë vertinama kaip drąsi ir novatoriška autorė, kurios tekstai nepraranda aktualumo dėl savo gilios socialinės kritikos ir ryškaus moterų teisių akcentavimo. Nors ilgą laiką buvo mažiau žinoma nei seserys Charlotte ir Emily, šiuolaikiniai skaitytojai vis dažniau atranda jos kūrybos reikšmę ir literatūrinę vertę.