Arkadijus Vinokuras
Arkadijus Vinokuras, gimęs 1952 m. Kaune, yra aktyvus veikėjas tiek meno, tiek politikos ir žurnalistikos srityse. Jis turėjo įvairių gyvenimo ir karjeros etapų - nuo Švedijos pilietybės įgijimo 1980 m. ir jos atsisakymo 2012 m. iki meno studijų, politinio aktyvumo ir aktyvios žurnalistinės veiklos.
Vinokuro profesinis kelias prasidėjo pantomimos studijomis Kaune ir Maskvoje bei teatro ir judesio meno kursais Stokholme, Danijoje ir Australijoje. Jo meninė veikla apėmė įvairias sritis, nuo mokytojo ir režisieriaus darbo teatre iki pasirodymų cirkuose, koncertuose ir televizijoje. Jis taip pat dėstė pantomimą, teatro meną ir improvisaciją, kurdamas ir režisuodamas spektaklius vaikams ir suaugusiems.
Be meno, Vinokuras taip pat dalyvavo politiniame ir socialiniame gyvenime. Jis dirbo Lietuvos Krašto Apsaugos Departamento ir vėliau Lietuvos krašto apsaugos ministro specialiuoju asistentu, atstovaudamas Lietuvai Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Taip pat jis dalyvavo politinėje veikloje, buvo LSDP narys ir 2012 m. buvo kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimą.
Kaip žurnalistas, Vinokuras buvo aktyvus tiek Švedijoje, tiek Lietuvoje, rašydamas straipsnius ir reportažus įvairiose žiniasklaidos priemonėse, įskaitant Dagens Nyheter, Svenska Dagbladet, Lietuvos Rytą, Respubliką ir kitus. Jis taip pat dirbo kaip vertėjas ir prodiuseris, prisidėdamas prie dokumentinių filmų kūrimo apie Švedijos politiką ir ekonomiką.
Arkadijus yra parašęs keletą knygų, taip pat yra knygų bendraautorius. 2020 m. pasirodė jo knyga „Taksi Kristaus išpažintis“ - autobiografinė, apokaliptinė fantasmagorija. Joje autorius atskleidžia savo gyvenimo kelio įvairius etapus ir įžvalgas, pasitelkdamas ryškius ir įdomius įvykius bei refleksijas.
Visą savo gyvenimą Vinokuras aktyviai dalyvavo ir prisidėjo prie įvairių organizacijų ir iniciatyvų, įskaitant teatrų federacijas, tarptautines žurnalistų asociacijas ir politines partijas. Jo veikla apima ir pedagoginę veiklą, politinį aktyvumą, meno kūrimą ir žurnalistinį darbą, o jo indėlis į kultūrą ir visuomenės gyvenimą išlieka pastebimas ne tik Lietuvoje, bet ir Švedijoje.
