Benediktas Jankauskas

Benediktas Jankauskas, gimęs 1941 m. Plokščiuose, Platelių valsčiuje, yra pripažintas Lietuvos agrochemikas, dirvožemininkas ir habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. Po vidurinės mokyklos baigimo Plungėje, Jankauskas studijavo Vilniaus pedagoginio instituto Gamtos-geografijos fakultete. Jo profesinė karjera prasidėjo Žemdirbystės institute, vėliau dirbo Kaltinėnų bandymų stotyje, kurioje užėmė direktoriaus pareigas.

Jankauskas yra vienas Žemaitijos kolegijos Rietave steigėjų ir aktyvus Plungiškių draugijos narys. Nuo 2009 m. jis yra pensininkas, bet toliau aktyviai domisi senovės Žemaitijos ir Lietuvos istorija bei savo šeimos genealogija.

Mokslinėje veikloje Jankauskas yra parašęs daugiau nei 161 mokslinį straipsnį, susijusį su agrochemija, dirvotyra, Žemaitijos kalvotų dirvų apsauga nuo erozijos, aplinkos apsauga, augalų fiziologija ir senovės istorija. Jo indėlis į mokslą yra įvertintas I-index indeksu 11 (2021 m.).

Jankauskas taip pat yra parašęs keletą knygų, kuriose gilinasi į agrochemijos, dirvožemio apsaugos ir šeimos istorijos temas. Jo knygos, pavyzdžiui, „Dirvožemio erozija“ (1996 m.) ir „Labženčių giminė“ (2013 m.) bei „Žemaičių Jankauskų ir Labženčių giminės“ (2015 m.), yra vertingi šaltiniai tiek mokslininkams, tiek plačiajai visuomenei. Naujausi darbai, tokie kaip „Giesmė Aisčiams“ (2020 m.) ir „Baltais pervadintų AISČIŲ istorijos fragmentai žodynėlio forma“ (2022 m.), atskleidžia jo gilų susidomėjimą senovės Baltijos regiono istorija. Netrukus pasirodys jo naujausia knyga „(Ne)populiarioji Žemaitijos ir Lietuvos senovės istorija“, kurioje tikimasi dar daugiau įžvalgų ir analizių apie mūsų krašto praeitį.

Per savo ilgą ir produktyvią karjerą, Jankauskas yra gavęs įvairius apdovanojimus, įskaitant Valdo Adamkaus premiją 1997 m. už savo mokslinę ir visuomeninę veiklą.