Broliai Grimai

Broliai Grimai – Jacobas Ludwigas Karlas Grimmas (1785–1863) ir Wilhelmas Karlas Grimmas (1786–1859) – iš Hanau kilę vokiečių kalbininkai, folkloro tyrinėtojai, pasakininkai ir literatūros istorikai. Jie užaugo gausioje devynių vaikų šeimoje, tačiau anksti neteko tėvo ir senelio. Tyrinėtojai pastebi, kad šis patyrimas atsispindi jų pasakose – moterų personažai jose dažnai vaizduojami kaip stipresni ir žiauresni nei vyrai. Studijuodami Marburgo universitete jie susidomėjo liaudies kūryba ir nuo 1806 m. pradėjo rinkti pasakas, daugiausia girdėtas Kaselio miesto apylinkėse.

1812 m. pasirodė pirmasis jų garsiojo rinkinio „Vaikų ir namų pasakos“ tomas, 1815 m. – antrasis, o iš viso išleisti keturi tomai, kuriuose publikuota apie 200 pasakų ir 10 legendų. Juose užfiksuotos tokios klasikinės istorijos kaip „Snieguolė“, „Raudonkepuraitė“, „Jonukas ir Gretutė“, „Bremeno muzikantai“. Ankstyvuosiuose leidimuose pasakos buvo niūresnės, suaugusiems skirtos temos vėliau buvo sušvelnintos, tačiau smurto motyvai dažnai liko ar net sustiprėjo. Iki Wilhelmo mirties 1859 m. rinkinys buvo išleistas septynis kartus, nuolat pildomas naujomis istorijomis.

Grimai visą gyvenimą dirbo kaip komanda – Jacobas daugiau rūpinosi moksline tyrimų puse, o Wilhelmas – literatūriniu pasakojimų stiliumi. Jie taip pat rengė monumentalų „Vokiečių žodyną“, tyrinėjo germanų literatūrą, teisę ir mitologiją. Jų paveldą papildo ir šiuolaikiniai leidimai, tarp jų „Brolių Grimų pasakos“ – rinktinė su žymiausiomis istorijomis, bei vaikams skirta įgarsinta knyga „Šiaudas, žarija ir pupa. Garsinė pasaka“ papildyta muzikiniais efektais ir iliustracijomis bei kiti.

Broliai Grimai paliko gilų pėdsaką pasaulio kultūroje – jų pasakos iki šiol leidžiamos daugybe kalbų, ekranizuojamos, adaptuojamos teatrui ir kinui. „Brolių Grimų pasakos“ dažnai minimos tarp visų laikų perkamiausių knygų, o jų kūrybinis bei mokslinis indėlis tebėra svarbus tiek literatūros, tiek kalbotyros ir tautosakos tyrimams.