Byung Chul Han

Byung-Chul Han gimė 1959 m. Seule – Pietų Korėjoje, tačiau vėliau tapo žinomas kaip vokiečių filosofas, vienas ryškiausių šiuolaikinių mąstytojų, kritikuojančių skaitmeninio kapitalizmo poveikį žmogui, kultūrai ir visuomenei. Vaikystėje domėjosi technologijomis ir eksperimentavo su cheminėmis medžiagomis, bet po sprogimo, vos nekainavusio regėjimo, jo kelias pasuko nuo inžinerijos link filosofijos. 22-ejų Han išvyko į Vokietiją, beveik nemokėdamas kalbos, ir pradėjo naują gyvenimą, vėliau tapęs vienu įtakingiausių šių dienų filosofų.

Savo karjeroje Han jungia Rytų ir Vakarų filosofines tradicijas. Ankstyvuosiuose darbuose jis nagrinėjo mirties temą, galios sampratą bei kinų mąstymo tradicijas. Vis dėlto plačiausiai jis išgarsėjo parašęs knygą „Nuovargio visuomenė“ (angl. „The Burnout Society“). Joje Han analizuoja, kaip šiuolaikinė „pasiekimų visuomenė“ skatina ne išorinį spaudimą, o savęs išnaudojimą ir nuovargį. Pasak filosofo, šiandienos žmogus yra „nuovargio subjektas“ – nuolat verčiantis save veikti, būti produktyvus, bet tuo pat metu išsekęs ir įkalintas savo paties ego idealų.

Han daug dėmesio skiria „skaidrumo“ ideologijai, socialinių tinklų kultūrai, kuri naikina intymumą, gilumą ir kitoniškumą. Jis kritikuoja „glotniąją estetiką“ – nuo „iPhone“ dizaino iki šiuolaikinio meno – kaip vartotojišką paviršiaus kultą, kuris naikina meno poveikio galią. Jo kūryboje svarbi melancholija, kritinė laikysena ir įtampa tarp modernybės progreso ir dvasinės tuštumos.

Han teorinę pasaulėžiūrą stipriai formavo vokiečių filosofija – ypač Frankfurto mokykla, Adorno ir Heideggerio idėjos. Tačiau jis sąmoningai ieško ir kitokios perspektyvos. Rytų filosofijoje Han atranda vertybes, kurių trūksta Vakarams – tuštumos grožį, bendrystę be asmeniškumo, tylą vietoje triukšmingo individualizmo. Ši Rytų ir Vakarų priešprieša padeda jam atskleisti šiuolaikinės kultūros deformacijas dar giliau.

Byung-Chul Han parašė daugiau nei kelias dešimtis knygų, kuriose nagrinėja šiuolaikinio žmogaus santykį su laiku „The Scent of Time“, menu „Saving Beauty“, meile „Eroso agonija“ (angl. „The Agony of Eros“), pasakojimu „The Crisis of Narration“ ir galios formomis „What is Power?“. Jo mintys – kritiškos, radikalios, bet kviečiančios sustoti, apmąstyti ir atsigręžti į tai, kas dažnai lieka nutylėta: tylą, tuštumą, kito buvimą.