Dalia Dilytė
Dalia Dilytė-Staškevičienė, gimusi 1944 m. Kraštuose, Svėdasų valsčiuje, – lietuvių literatūrologė, vertėja, humanitarinių mokslų daktarė.
1966 m. baigė klasikinės filologijos studijas Vilniaus universitete, o 1989 m. Maskvos M. Lomonosovo universitete apgynė daktaro disertaciją tema „Tibulo elegijų meninis pasaulis“. Nuo 1966 m. iki 2007 m. dėstė Vilniaus universitete, o nuo 1990 m. – docentė.
D. Dilytė yra parašiusi daugybę mokslinių straipsnių apie antikinę literatūrą ir kultūrą. Remiantis šiais tyrimais buvo parengta ir išleista keletas reikšmingų studijų:
- „Heladės šviesa“ (1994 m., estų kalba 1996 m.),
- „Antikinė literatūra“ (1997 m., papildytas leidimas 2005 m.),
- „Amžinoji Roma“ (1998 m.),
- „Kristijono Donelaičio pasakėčios“ (2014 m.),
- „Antikos prakalbinimas“ (2024 m.).
Ji taip pat išvertė į lietuvių kalbą svarbius klasikinius veikalus – Tacitas „Analai“ (1972 m.), Seneka „Laiškai Lucilijui“ (1986 m., trečiasis leidimas 2016 m.) ir Tibulas „Elegijos“ (1993 m.).
Be mokslinės veiklos, Dalia Dilytė kuria ir vaikams. Skaitytojams gerai žinomos jos edukacinės ir literatūrinės knygelės, tokios kaip „Pasakos apie Lietuvos istoriją“, „Senelės pasakos. Pakvieskime miegelį kartu“, „Senovės Graikijos išminčiai“ „Senovės graikų pasakos“ ir kt.
Už nuopelnus mokslui ir kultūrai autorė įvertinta reikšmingais apdovanojimais: Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2011 m.), Šv. Jeronimo premija (2014 m.) ir Lietuvos mokslo premija (2016 m.).
