Edith Wharton
Edith Wharton (tikrasis vardas – Edith Newbold Jones) gimė 1862 m. sausio 24 d., Niujorke, JAV, mirė 1937 m. rugpjūčio 11 d., Saint‑Brice‑sous‑Forêt, Prancūzijoje. Ji buvo amerikiečių rašytoja ir viena įtakingiausių XX a. literatūros klasikų, žinoma dėl išraiškingų romanų ir novelių, realistiškai vaizdavusių aukštuomenės gyvenimą ir moralinius konfliktus.
Edith Wharton gimė turtingoje šeimoje ir nuo vaikystės buvo mokoma namų mokytojų bei guvernantų. Nors tuo metu aukštosios visuomenės moterims buvo parengta tradicinė „damiškumo“ rolė, ji nuo mažų dienų domėjosi literatūra ir kūrė poeziją. Vėliau ištekėjo už turtingo Bostono bankininko Edwardo Whartono, tačiau santuoka nepateisino jos lūkesčių ir netrukus tapo viena iš temų, apie kurias ji rašė savo darbuose.
Wharton literatūrinei veiklai itin svarbi buvo aukštuomenės socialinio gyvenimo dinamika, kurią ji perteikė realistiniu stiliumi, kritiškai nagrinėdama tradicijų, pareigų ir asmeninių troškimų santykį. Jos kūryboje dažnai juntamas psichologinis subtilumas, dėmesys moralei, statusui ir individo laisvei.
Edith Wharton buvo pirmoji moteris, kuriai suteikta prestižinė Pulitzerio premija už grožinę literatūrą – 1921 m. už romaną „Naivus amžius“ (angl. „The Age of Innocence“). Ši knyga nagrinėja meilės ir visuomenės normų konfliktą aukštuomenės Niujorke XIX a. pabaigoje, o jos adaptacijos kino ir teatro scenoje išlieka žinomos iki šiol.
Tarp žymiausių jos kūrinių taip pat yra „Linksmybės namai“ (angl. „The House of Mirth“), kuriame atskleidžiama jaunų moterų padėtis ir socialinių lūkesčių našta; „Itanas Fromas“ (angl. „Ethan Frome“), apysaka apie sudėtingą meilės ir pareigos dilemą mažame miestelyje; bei „Vasara“ (angl. „Summer“), kuri buvo sensacinga dėl to, kaip subtiliai gvildena jaunos moters jausmus ir socialinius tabu.
Visą gyvenimą kūrusi tiek prozą, tiek eseistiką, Wharton taip pat rašė knygas apie interjero dizainą bei keliones. Per Pirmąjį pasaulinį karą ji dirbo žurnaliste ir padėjo pabėgėliams, už ką buvo apdovanota Garbės legiono ordinu.
Edith Wharton užima svarbią vietą amerikiečių literatūros istorijoje – jos kūryba ne tik tiksliai perteikia aukštuomenės gyvenimo detales, bet ir gilinasi į žmogaus vidinius konfliktus, laisvės troškimą bei moralinius pasirinkimus.









