Edmundas Lekevičius
Edmundas Lekevičius gimė 1942 m. gruodžio 7 d. Alytuje. 1969 m. baigė biologijos studijas Vilniaus universitete, o 1974 m. Maskvos Bendrosios genetikos institute apgynė daktaro disertaciją tema „Ultravioletinės mutagenezės Bacillus subtilis ląstelėse efektyvumo reguliacijos tyrimai“. 1997 m. įgijo habilituoto daktaro laipsnį, apgynęs darbą „Adaptacinių persitvarkymų bendrijos, populiacijos ir organizmo lygmenyse modelis“.
Savo karjeros metu E. Lekevičius dirbo įvairiose mokslo institucijose:
- 1974–1984 m. – Lietuvos mokslų akademijos Botanikos institute;
- 1984–1991 m. – Zoologijos ir parazitologijos institute, kur vadovavo Hidrobiologijos laboratorijai;
- 1991–1993 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės Mokslo, studijų ir technologijų tarnyboje;
- 1993–1998 m. – Pedagogikos institute, ėjo direktoriaus pavaduotojo mokslui pareigas;
- 1998–2013 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete, kur 1998 m. tapo profesoriumi.
Jo mokslinių interesų sritys apima mikroorganizmų genetiką, ekologinę genetiką, ekologiją, evoliucijos teoriją, teorinę biologiją ir mokslinę metodologiją. E. Lekevičius yra sukūręs bendrosios adaptacijos teoriją bei pateikęs originalią ekosistemų evoliucijos sampratą.
Profesorius yra parašęs daugiau nei 10 knygų, tarp jų:
- „Bendrosios adaptacijos teorijos metmenys“;
- „Gyva tik ekosistema: ne visai tradicinis požiūris į gyvybės evoliuciją“;
- „Ekosistemų atsiradimas gamtinės atrankos būdu“;
- „Takoskyros: žmogus tarp žemiškojo rojaus ir pražūties“.
Nors šiuo metu Edmundas Lekevičius yra pasitraukęs iš aktyvios akademinės veiklos, jo tyrimai ir įžvalgos toliau daro įtaką biologijos mokslui ir švietimui Lietuvoje bei tarptautiniu mastu.
