Elena Ferrante

Elena Ferrante yra italų rašytojos pseudonimas, tačiau jos tikroji tapatybė - viena didžiausių ir labiausiai saugomų paslapčių. Gimė 1943 m., Italijoje.

Ferrante savo rašytojos karjerą pradėjo 1992 m. išleidusi romaną „Pražūtinga meilė“, tačiau tikrąjį tarptautinį pripažinimą ji pelnė išleidusi „Neapolio tetralogiją“, kurioje nagrinėjamos sudėtingos moteriškos draugystės, asmeninio augimo ir politinės bei socialinės aplinkos temos. „Neapolio tetralogijos“ knygos – „Nuostabioji draugė“, „Naujoji pavardė“, „Apie tuos, kurie pabėga, ir tuos, kurie lieka“, ir „Istorija apie prarastą mergaitę“ – išgarsėjo dėl savo gilios psichologinės įžvalgos ir detaliai išpildyto Neapolio miesto portreto.

Nors Elena Ferrante renkasi likti anonimė, jos kūryba sulaukė daugybės literatūrinių apdovanojimų ir nominacijų. Ferrante buvo kelis kartus nominuota „Strega” premijai, kuri yra prestižiškiausias literatūrinis apdovanojimas Italijoje. Be to, jos knygos reguliariai atsiduria geriausiuose metų knygų sąrašuose ir sulaukia išskirtinio literatūros kritikų pripažinimo.

Elena Ferrante tapatybės paslaptis prisideda prie jos kūrinių žavesio. Rašytoja teigia, kad tapatybės slėpimas leidžia jai laisviau rašyti ir išlaikyti kūrybos autentiškumą. Nepaisant intensyvių bandymų atskleisti tikrąjį Ferrante's tapatumą, autorė iki šiol išlieka paslaptinga figūra literatūros pasaulyje.