Emile Zola

Emilis Zola - vienas iš garsiausių prancūzų realistų rašytojų, kuris savo darbuose itin tikroviškai perteikia  XIX amžiaus prancūzų visuomenės gyvenimo realybę. Jis gimė 1840 m. balandžio 2 d. Paryžiuje. Emilio tėvas, italų kilmės inžinierius, mirė, kai Emilis buvo dar vaikas, todėl šeima, netekusi išlaikytojo gyveno gana skurdžiai.

Zola pradėjo rašyti jaunystėje ir buvo itin produktyvus visą savo gyvenimą. Jis yra žinomiausias dėl savo 20 romanų serijos „Rugonai-Makarai” („Rougon-Macquart”), kurioje aprašo penkių kartų šeimos istoriją XIX a. Prancūzijoje. Jo rašybos stilius buvo stipriai paveiktas natūralizmo bangos, kuri tais laikais siekė moksliškai pažvelgti į žmogų ir apskritai visą žmonijos visuomenę.

Garsiausi Emilio Zola kūriniai:

„Tereza Raken“ („Thérèse Raquin“) (1867) – vienas pirmųjų Zolos romanų, kuriame susipina aistra ir nusikaltimai. „Germinal“ (1885) – šis romanas apie gyvenimą ir darbą, bei juose susipinančius žmonių santykius, anglies kasyklose laikomas vienu iš geriausių Zolos darbų. „Nana“ (1880) – istorija apie prostitutę Paryžiuje, atspindinti prancūzų visuomenės moralinę korupciją.

1898 m. Zola parašė atvirą laišką „Aš kaltinu!“ („J’accuse…!“), kuriame jis kritikavo Prancūzijos armiją dėl Alfredo Dreifuso (žydų kilmės karininko, klaidingai apkaltino šnipinėjimu) neteisingo šmeižto ir kaltinimo. Dėl šio laiško Zola buvo teisiamas ir priverstas išvykti į Angliją. 1899 m. Zola grįžo į tėvynę, kai byla buvo atnaujinta ir Dreifusas išteisintas.

Emilis Zola mirė apsinuodijęs anglies monoksidu savo namuose 1902 m. Jo mirtis buvo apgaubta paslaptingomis aplinkybėmis, nes buvo iškelta versija, kad rašytojas buvo nužudytas dėl jo eskalacijos apie Dreifuso bylą. Nepaisant to, Zola paliko neišdildomą pėdsaką literatūroje dėl savo realistinio požiūrio, kritikos ir ryžto siekti teisingumo.