Ernesto Che Guevara

Ernesto Guevara de la Serna, plačiau žinomas kaip Ernesto Che Guevara arba tiesiog Che Guevara, gimė 1928 m. birželio 14 d. Rosarijuje, Argentinoje, mirė 1967 m. spalio 9 d. La Higueroje, Bolivijoje. Jis buvo Lotynų Amerikos revoliucinio judėjimo veikėjas, gydytojas, partizaninio karo teoretikas ir vienas ryškiausių XX a. politinių simbolių.

Guevara gimė pasiturinčioje šeimoje, studijavo mediciną Buenos Airių universitete. Studijų metais ir netrukus po jų daug keliavo po Pietų ir Centrinę Ameriką – šios kelionės, kurių metu jis iš arti susidūrė su skurdu, socialine nelygybe ir politine priespauda, turėjo esminę įtaką jo pasaulėžiūros formavimuisi. Būtent tuomet jis ėmė vis labiau linkti į marksistines idėjas ir įsitikino, kad pokyčiai galimi tik radikaliomis priemonėmis.

1950-ųjų viduryje Meksikoje jis susipažino su Fideliu Castro ir prisijungė prie jo vadovaujamo revoliucinio judėjimo. 1956–1959 m. buvo vienas svarbiausių Kubos revoliucijos dalyvių. Po revoliucijos pergalės jis užėmė reikšmingas pareigas naujoje valdžioje – vadovavo La Kabanjos tvirtovei, prisidėjo prie agrarinės reformos įgyvendinimo, vėliau tapo Kubos nacionalinio banko prezidentu ir pramonės ministru. Taip pat aktyviai veikė kaip diplomatas ir ideologas, formuodamas valstybės kryptį.

Che Guevara buvo vienas vadinamojo „gevarizmo“ idėjų formuotojų. Jis teigė, kad Lotynų Amerikos šalys turi vienytis kovoje prieš nelygybę ir priklausomybę, o pagrindinis revoliucijos kelias – partizaninis karas. Šios idėjos išdėstytos jo veikaluose, ypač „Partizanų karas“ ir „Prisiminimai apie Kubos revoliucinį karą“.

1965 m. jis paliko Kubą, siekdamas skleisti revoliuciją kituose regionuose. Dalyvavo nesėkmingose misijose Afrikoje, o vėliau persikėlė į Boliviją, kur bandė organizuoti partizaninį judėjimą. 1967 m. jo vadovaujamas būrys buvo sutriuškintas, jis pats pateko į nelaisvę ir netrukus buvo sušaudytas.

Be politinės veiklos, Che Guevara paliko svarbų literatūrinį palikimą. Jo kūriniai apima tiek asmeninius dienoraščius, tiek politinius tekstus:

• „Motociklininko dienoraštis“ (angl. „The Motorcycle Diaries“) – jaunystės kelionių po Pietų Ameriką įspūdžiai;
• „Bolivijos dienoraštis“ (angl. „The Bolivian Diary“) – paskutiniojo jo revoliucinio žygio liudijimas;
• „Partizanų karas“ (angl. „Guerrilla Warfare“) – atsiminimai apie Kubos revoliucijos eigą ir asmenines patirtis joje.
• „Prisiminimai apie Kubos revoliucinį karą“ (angl. „Reminiscences of the Cuban Revolutionary War“) – atsiminimai apie Kubos revoliucijos eigą ir asmenines patirtis joje.

Po mirties Che Guevara tapo globaliu simboliu. Vieniems jis – idealistas ir kovotojas už socialinį teisingumą, kitiems – radikalių metodų šalininkas, siejamas su represijomis ir smurtu. Nepaisant prieštaringų vertinimų, jo įvaizdis – ypač garsioji Alberto Kordos fotografija – išliko vienu atpažįstamiausių XX a. kultūrinių ir politinių simbolių.