Francoise Sagan
Françoise Sagan (tikrasis vardas – Françoise Delphine Quoirez) gimė 1935 m. birželio 21 d. Cajarc miestelyje, Prancūzijoje, ir mirė 2004 m. rugsėjo 24 d. Honfleur mieste, Prancūzijoje. Ji – prancūzų rašytoja, dramaturgė ir scenaristė, išgarsėjusi vos 18-os, kai pasirodė jos debiutinis romanas „Sveikas, liūdesy“ (angl. „Bonjour Tristesse“). Ši knyga, parašyta dar studijų metais Sorbonos universitete, akimirksniu tapo tarptautiniu bestseleriu ir atvėrė kelią į literatūros elitą.
Savo slapyvardį „Sagan“ autorė pasirinko iš Marcelio Prousto kūrinių – tai simboliškai siejo ją su klasikine prancūzų literatūra, nors jos pačios kūryba pasižymėjo moderniu tonu, atvirumu ir psichologiniu gilumu. Sagan rašė apie vienatvę, meilės trapumą, vidinę tuštumą ir buržuazinės visuomenės paviršutiniškumą – temas, kurios vėl ir vėl skambėjo jos romanuose, pjesėse ir kino scenarijuose.
Rašytojos asmeninis gyvenimas buvo ne mažiau dramatiškas nei jos kūryba. Ji garsėjo laisvu, bohemišku gyvenimo būdu, greitu vairavimu, aistra azartiniams žaidimams, priklausomybe nuo alkoholio ir narkotikų. Sagan dažnai patekdavo į žiniasklaidos akiratį dėl skandalingų pasisakymų ar teismų – vienas žymiausių atvejų buvo susijęs su mokesčių slėpimu. Tačiau visa tai darė ją tik dar įdomesne ir kontrastingesne figūra – intelektualią, jautrią, bet kartu ir maištingą.
Tarp reikšmingesnių Françoise Sagan kūrinių – „Truputis saulės šaltam vandeny“, jautrus romanas apie žurnalistą, susiduriantį su emociniu sąstingiu ir netikėta meile. „Nebaigtas romanas“, rastas po autorės mirties, atskleidžia jos būdingą stilių ir emocinį gilumą, nepaisant to, kad siužetas liko nebaigtas. O „Audra tvenkiasi“ pasakoja apie XIX a. Akvitanijoje įsiplieskusią meilės istoriją, kupiną vidinių ir visuomeninių įtampų.
Françoise Sagan iki šiol laikoma viena iš modernios prancūzų literatūros ikonų. Jos kūryba – tai rafinuotas, tačiau jausmingas žvilgsnis į žmogų, kuriam svarbus ne tik išorinis gyvenimo blizgesys, bet ir vidinis pasaulis, pilnas ilgesio, nerimo ir liūdesio.
