Gintarė Adomaitytė

Gintarė Adomaitytė gimė 1957 m. sausio 30 d., Kaune. Ji – lietuvių rašytoja ir žurnalistė, kūrybą skirianti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. 1980 m. baigė žurnalistikos studijas Vilniaus universitete. Dirbo laikraščiuose „Naujas gyvenimas“, „Lietuvos pionierius“, „Komjaunimo tiesa“, savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“, taip pat Lietuvos televizijoje. Nuo 1996 m. vadovavo vaikų žurnalui „Genys“, o vėliau visą dėmesį sutelkė literatūrai.

2008 m., persikėlusi gyventi į Ignaliną, ji tapo nepriklausoma kūrėja – rašo prozą, esė, recenzijas, kuria scenarijus radijui ir televizijai. Jos pasakose ir apysakose derinamas lengvas lyrinis pasakojimas su gilesniais psichologiniais bei socialiniais motyvais, todėl jos kūriniai dažnai traktuojami kaip alegorijos apie žmogaus vidinį pasaulį ir savęs pažinimą.

Gintarė Adomaitytė nėra iš tų rašytojų, kurių vardas siejamas su vienu reikšmingu apdovanojimu – priešingai, jai svarbu ištikimybė skaitytojui ir nuosekli kūryba. Tačiau jos darbai ne kartą pripažinti – štai keletas svarbiausių rašytojos apdovanojimų:

• 2001 m. apysaka „Laumžirgių namai“ pripažinta geriausia metų knyga paaugliams (IBBY Lietuvos skyriuje).
• 2003 m. Vytauto Tamulaičio III-ioji premija už pasakų rankraščius.
• 2004 m. – Juozo Tumo-Vaižganto premija už knygą „Kelio dulkės, baltos rožės: apie palaimintąjį Jurgį Matulaitį“.
• 2007 m. – Kultūros ministerijos premija už nuopelnus skaitymui,
• 2008 m. – Vaikų literatūros premija,
• 2023 m. Vaikų literatūros premija už nuopelnus populiarinant vaikų literatūrą ir skaitymą.
• 2024 m. – B. Savukyno premija.

Šiandien rašytoja vertinama už ištikimybę skaitytojams, jautrų kalbos stilių ir gebėjimą derinti literatūrinę kūrybą su giliu žurnalistiniu žvilgsniu į žmogaus ir visuomenės temas.