Giuseppe Tomasi Di Lampedusa
Giuseppe Tomasi di Lampedusa (1896–1957) – italų rašytojas ir Sicilijos didikas, išgarsėjęs vieninteliu, po mirties išleistu romanu „Gatopardas“. Ši knyga iki šiol laikoma vienu reikšmingiausių XX a. italų literatūros kūrinių.
Lampedusa užaugo aristokratiškoje aplinkoje, kurios didybė jau buvo pradėjusi blėsti. Vaikystės patirtys ir šeimos istorija tapo pagrindu kūrybai, kurioje jis su subtilia ironija ir melancholija reflektavo nykstančio luomo vertybes bei laikų kaitą.
Nors studijavo teisę, akademinės karjeros nebaigė – dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, vėliau daugiausia laiko skyrė savarankiškoms literatūros ir istorijos studijoms. Rašyti pradėjo vėlai, o pirmasis ir vienintelis jo romanas „Gatopardas“ (angl. „The Leopard“) buvo išleistas tik po jo mirties 1958 m.
Romane vaizduojama 1860-ųjų Sicilija, kai senoji aristokratija, simbolizuojama Salinų giminės kunigaikščio don Fabricijaus Korberos, susiduria su revoliuciniais pokyčiais ir naujos Italijos aušra. Pasitelkdamas istorinius įvykius, autorius meistriškai atskleidžia ne tik politinę transformaciją, bet ir žmogaus gebėjimą (arba nesugebėjimą) prisitaikyti prie naujų laikų. Kūrinys kupinas subtilios ironijos, stotiško liūdesio ir gilios kultūrinės refleksijos.
Vienas ryškiausių romano simbolių – gatopardas, įsivaizduojamas, neegzistuojantis gyvūnas, įkūnijantis pagrindinio veikėjo prigimtį: išdidžią, taurią ir pasmerktą išnykti.
Šiandien Giuseppe Tomasi di Lampedusa laikomas vienu iš svarbiausių italų literatūros balsų. Jo kūryba kviečia susimąstyti apie praeities ir dabarties sandūrą, apie tai, kas lieka, kai keičiasi visa kita – ir kodėl kartais, kad viskas liktų kaip yra, viskas turi pasikeisti.
