Izabelė Aljendė (Isabel Allende) - Čilės rašytoja. Ji gimė 1942 m. rugpjūčio 2 d. Limoje, Peru, bet didžiąją savo vaikystės dalį praleido Čilėje. Jos tėvas buvo diplomatas, todėl šeima dažnai keliavo po Pietų Ameriką. Vaikystėje I. Aljendė buvo aistringa skaitytoja ir pasakotoja, dažnai rašydavo laiškus savo seneliui, kuris buvo gerbiamas žurnalistas. Ji nesiekė aukštojo išsilavinimo po vidurinės mokyklos, o jaunystėje įsidarbino žurnaliste. Ji dirbo įvairiuose žurnaluose ir laikraščiuose, televizijoje. Aljendės rašytojos karjera prasidėjo 1982 m. išleidus pirmąjį romaną „Dvasių namai”. Būtent sausio 8 dieną, Venesueloje išgirdusi apie senelio mirtį, ji sėdo rašyti jam laiško. Šis laiškas tapo pirmojo nepaprastos sėkmės sulaukusio romano „Dvasių namai“ pagrindu. Knyga iš karto sulaukė sėkmės ir nuo to laiko buvo išversta į daugiau nei 30 kalbų.

Ji kasmet sausio 8-ąją pradeda rašyti naują knygą. Tačiau ne knygas, o meilę, kuria dalijasi su šeima, rašytoja laiko didžiausiu savo pasiekimu. Britų dienraštis „The Telegraph“ stebisi moters stiprybe, jos gyvenimo istoriją pavadindamas tiesiog neįtikima. Negandos, tremtis, dukters Paulos koma ir mirtis – visa tai persikėlė į rašytojos kūrybą. Savo kūriniuose ji nagrinėja giminės paslaptis, kelius ir klystkelius, slaptos meilės užkulisius, sąžinės priekaištus, aistrų pasaulį, skirtingų kultūrų susidūrimą. Po pasaulį pasklidę beveik 80 milijonų egzempliorių jos romanų – „Afroditė“, „Dvasių namai“, „Fortūnos duktė“, „Sepijos portretas“, „Zoro jaunystė“, „Apie meilę ir šešėlius“, „Visos mūsų dienos“, „Violeta”, „Meilužis japonas”, „Mano sielos moterys”, „Klajonių metai”, „Vidury žiemos” ir daugybė kitų. Rašytoja tiki rašymo galia išsaugoti prisiminimus ir svarbius įvykius - „Rašau apie tai, kas neturėtų būti pamiršta”.

Knygas Izabelė Aljendė rašo ispaniškai – ta kalba, kuria sapnuoja. „Kai pradedu rašyti, neturiu nė menkiausio supratimo, kokia bus istorijos atomazga“, – yra sakiusi rašytoja.

Izabelė Aljendė yra gavusi daugybę literatūrinių premijų Čilėje, JAV ir Europos šalyse. Rašytoja buvo pirmoji moteris, 1994 metais gavusi Gabrielos Mistral ordiną „Už nuopelnus“. 2010 metais ji apdovanota Čilės nacionaline literatūros premija, o 2014 metais JAV prezidentas Barakas Obama įteikė Prezidento laisvės medalį.

Savo mirusios dukros Paulos garbei rašytoja įkūrė labdaros fondą, yra aktyvi kovotoja už moterų teises.

Izabelė Aljendė nuo 2004 m. yra Amerikos akademijos ir menų bei literatūros instituto narė. Nuo 2008 m. San Franciško universiteto, o nuo 2014 m. Harvardo universiteto garbės daktarė. Po 1973 m. karinio perversmo emigravo ir nuo 1989 gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose.