James Norbury

Džeimsas Noburis (James Norbury) gimė 1976 metais Deino miške (angl. “Forest of Dean”) ir didžiąją gyvenimo dalį praleido rašydamas ir piešdamas. Universitete studijavo zoologiją, o baigęs studijas persikėlė į Airiją. Iš ten keliavo po Jungtinę Karalystę, gyveno Niukasle, Svonsyje ir Čeltename.

Šiuo metu Džeimsas gyvena Pietų Velse su žmona Ruth ir daugybe kačių. Be savo profesijos, jis turi daugybę pomėgių - mėgsta groti gitara, žaisti stalo žaidimus, užsiimti karatė, skaityti ir domėtis Japonija - jo svajonių šalimi ir jos kultūra.

Dvasingumas, ypač budizmas, užima svarbią vietą Džeimso gyvenime. Jo asmeninės kovos paskatino jį tyrinėti šį dvasinį kelią ir atrasti daugybę transformuojančių filosofijų ir požiūrių. Iš šių įžvalgų gimė „Didžioji panda ir mažasis Drakonas” ("Big Panda & Tiny Dragon") - serija, sukurta siekiant pasidalyti šiomis giliomis idėjomis su kitais. Šios knygos iliustracijos daugiausia sukurtos juodu tušu, teptuku ir akvarele. Džeimsas įkvėpimo semiasi iš įvairių šaltinių, tokių kaip zen tapytojai, mangaka ir ukiyo-e menininkai. Jo meninis repertuaras platus, apimantis įvairius žanrus - nuo abstrakčių peizažų ir mokslinės fantastikos (ypač mėgsta kibernetinį panką) iki figūrinio piešimo ir karikatūrų. Vienas žymiausių jo darbų - grafinis romanas „Automatų sėklos”  (“Seeds of the Automata”)

Džeimso kūryboje, apimančioje visus jo kūrinius ir tekstus, nuolat kartojasi distopijos ir vienatvės sąvoka. Tai akivaizdu net romane  „Didžioji panda ir mažasis drakonas”, kurio veikėjai vaizduojami kaip vieniši klajokliai, keliaujantys po ramų, tuščią pasaulį.

Džeimso Noburio gyvenimas ir kūryba yra įkvėpimo šaltinis daugeliui. Jo gebėjimas jungti asmenines patirtis, dvasingumą ir meninę raišką liudija jo unikalų pasaulėžiūros suvokimą. Kiekvienas jo piešinys ir žodis atspindi ne tik autoriaus asmeninę patirtį, bet ir jo siekį suprasti pasaulį ir žmonių vienatvę jo viduje. Jo kūryba – tarsi šviesos švytėjimas tamsoje, raginimas atrasti ramybę net mažiausiuose gyvenimo momentuose ir suvokti, kad vienatvė gali būti taikus ir gražus kelionės palydovas.