Kazys Boruta
Kazys Boruta, gimė 1905 m. Kūlokuose, šalia Marijampolės, mirė 1965 m. Vilniuje ir buvo žymus lietuvių rašytojas, poetas ir politinis aktyvistas.
Jo ankstyvoji gyvenimo dalis buvo kupina iššūkių ir aktyvaus dalyvavimo politinėje veikloje. Pirmojo pasaulinio karo metais Boruta gyveno Maskvoje, mokėsi gimnazijoje, o 1918 m. grįžo į Lietuvą. Čia tęsė mokslus Marijampolės „Žiburio“ gimnazijoje ir vėliau Marijampolės mokytojų seminarijoje. Jis aktyviai dalyvavo aušrininkų veikloje, o 1924 m. už dalyvavimą Gegužės 1-osios demonstracijose buvo pašalintas iš seminarijos. Tuomet išvyko studijuoti į Austriją, Vienos universitetą.
Boruta buvo vienas aktyviausių trečiafrontininkų, žurnalo „Trečias frontas“ steigėjų. Jis taip pat redagavo literatūrinį almanachą „Darbas“. Dėl savo radikalių pažiūrų ir nesitaikstymo su autoritarizmu Boruta nuolat konfrontavo su esamais politiniais režimais. Dėl to buvo persekiojamas ir kalinamas. 1933 m. jis buvo suimtas ir nuteistas 4 metams sunkiųjų darbų kalėjime, tačiau 1935 m. buvo amnestuotas.
Kazys Boruta buvo žinomas dėl savo įvairiapusiškos kūrybos. Jo eilėraščiai ir proza pasižymėjo maištingomis nuotaikomis, laisvės troškimu, šiurkščiais ekspresionistiniais vaizdais ir dramatiškomis metaforomis. Tarp jo žymiausių prozos kūrinių buvo romanai „Mediniai stebuklai“ (1938) ir „Baltaragio malūnas“ (1945). Pagal „Baltaragio malūną“ 1966 m. pastatytas spektaklis Kauno dramos teatre, 1973 m. sukurtas filmas „Velnio nuotaka”. O 1979 m. pastatytas Viačeslavo Ganelino baletas. Šis romanas, pagrįstas lietuvių liaudies pasakų motyvais, yra vienas svarbiausių jo kūrinių, tapęs pagrindu tolimesnei jo kūrybai.
Be kūrybos, Boruta taip pat buvo aktyvus vertėjas. Jis išvertė kūrinius iš įvairių šaltinių, įskaitant autorių kūrybą, tokių kaip Pearl S. Buck, Henrikas Ibsenas, Aleksejus Tolstojaus, Friedrichas Schilleris, Williamas Shakespeare'as, taip pat kai kurias latvių liaudies dainas.
Kazys Boruta savo gyvenime patyrė tiek politinį persekiojimą, tiek pripažinimą už savo kūrybą, tačiau jo darbai ir toliau išlieka svarbūs lietuvių literatūros kontekste.
