Kazys Saja

Kazys Saja, gimęs 1932 m. birželio 27 d. Skėrių kaime (Pasvalio r.), – lietuvių rašytojas, dramaturgas, vaikų literatūros kūrėjas, visuomenės veikėjas ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

Jo vaikystė nebuvo lengva – tėvams mirus, Kazys buvo priverstas keisti gyvenamąją vietą, gyveno pas gimines Kaune, vėliau – Vaištarų kaime Plungės rajone. Augdamas Žemaitijos kaime, jis susidūrė su sunkiu ūkišku darbu, bet kartu paveldėjo ir tvirtas moralines vertybes, pagarbą senajai kaimo kultūrai bei tautiškumui. Ši patirtis vėliau atsispindėjo jo kūryboje.

Kazio Sajos išsilavinimas apima mokslus Klaipėdos žemės ūkio technikume, studijas Kauno politechnikos institute, o vėliau – baigtas Klaipėdos mokytojų instituto gamtos ir geografijos studijas (1954 m.) bei Vilniaus pedagoginio instituto lituanistikos studijas (1958 m.). Dar studijuodamas debiutavo kaip dramaturgas – pjesė „Lažybos“ 1954 m. pastatyta Klaipėdos dramos teatre, o 1955 m. – ir Pernu teatre Estijoje.

Jis aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, buvo Aukščiausiosios Tarybos narys (1990–1992 m.), prisidėjo prie Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto pasirašymo. Taip pat dirbo Vilniaus miesto taryboje.

Kazio Sajos knygos pasižymi laisvamaniškumu, tautinės savasties puoselėjimu, humanistinėmis vertybėmis ir pagarba senajai kaimo kultūrai. Jo literatūra – tai žmogaus orumo, sąžinės ir tiesos paieškos atspindys.

Svarbiausi kūriniai ir apdovanojimai:

• „Klumpės“ (1957 m.) – debiutinė apsakymų knyga vaikams, pradėjusi autoriaus kelią vaikų literatūroje.
• „Ei, slėpkitės!“ (1972 m.) – pelnė LSSR valstybinę premiją.
• „Po to, kai jie pavirto medžiais“ (1977 m.) – įvertinta Žemaitės literatūrine premija.
• „Žemaičių piemuo. Šventežeris“ (1987 m.) – apdovanota J. Grušo ir M. Valančiaus premijomis.
• „Gvidono apsiaustas“ (1989 m.) – pelnė K. Kubilinsko premiją.
• „Kinivarpų raštai“ (2014 m.) – įvertinta Martyno Vainilaičio literatūros premija.

2022 m. pasirodė naujausia autoriaus knyga „Pėdsakai: tiesos ir prasmės gyvenime beieškant“, kurioje atsiskleidžia asmeninės įžvalgos ir gyvenimo patirtys.

Rašytojas išlieka svarbia figūra Lietuvos kultūroje – ne tik dėl reikšmingų kūrinių, bet ir dėl aktyvios pilietinės pozicijos. Jo tekstai svarbūs tiek vaikams, tiek suaugusiesiems – jie moko pažinti praeitį, branginti vertybes ir būti sąžiningais žmonėmis.