Libertas Klimka
Libertas Klimka gimė 1940 m. rugsėjo 18 d., Kaune. Jis – fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas ir vienas žymiausių Lietuvos mokslo istorikų bei tradicinės kultūros tyrėjų. Savo veikla Klimka jungia tiksliuosius mokslus su etnine pasaulėjauta, plačiai prisideda prie senųjų žinių sklaidos ir lietuviškos tapatybės puoselėjimo.
1963 m. Klimka baigė Vilniaus universitetą, kur studijavo fiziką. Nuo to laiko dirbo įvairiose mokslo institucijose, dėstė universitetuose, o vėliau – aktyviai įsitraukė į mokslo ir technikos istorijos, liaudies astronomijos, etnokosmologijos bei kalendorinių tradicijų tyrimus. 2003 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.
Jis yra vienas Lietuvos etnokosmologijos muziejaus (Molėtų raj.) kūrėjų ir nuo 1990 m. šio muziejaus mokslinis vadovas. Jo iniciatyva Lietuvoje pradėta vystyti etnokosmologijos ir paleoastronomijos kryptis.
Libertas Klimka yra parašęs ir sudaręs daugybę leidinių, kurie atskleidžia tautos tradicijų, metų švenčių ir mokslo raidą Lietuvoje. Tarp žinomiausių jo knygų:
- „Lietuviškų tradicijų skrynelė“,
- „Lietuviškųjų švenčių rate“,
- „Senovės dievai ir mitinės būtybės“,
- „Vilniaus bokštų laikrodžiai“,
- „Matuojant neaprėpiamą laiką“.
Šios knygos atskleidžia gilų Klimkos žvilgsnį į kalendorinius papročius, senąjį laiko matavimą, mitologiją bei lietuvių pasaulėjautą.
Už savo veiklą Libertas Klimka buvo ne kartą apdovanotas:
- 2010 m. jam įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius – už nuopelnus Lietuvos mokslo ir kultūros istorijos sklaidai.
- 2008 m. pelnė Lietuvos mokslo premiją už mokslo populiarinimą.
- 2020 m. apdovanotas Jono Basanavičiaus premija – už reikšmingą indėlį puoselėjant tautinę savimonę, etninę kultūrą ir tradicijas.
Be akademinės veiklos, Klimka dažnai pasirodo žiniasklaidoje, dalijasi įžvalgomis apie lietuviškus papročius, gamtos ženklus, metų ratą ir jų reikšmę šiuolaikiniam žmogui. Jo kalbėjimo stilius aiškus, gyvas, tad mokslas tampa suprantamas visiems.
Libertas Klimka išlieka vienu ryškiausių Lietuvos mokslo ir kultūros tiltų tarp tradicijos ir dabarties, padedančių giliau suprasti, kas esame ir kodėl svarbu puoselėti istorinę bei etninę atmintį.
