Marianne Fredriksson
Marianne Fredriksson gimė 1927 metų kovo 28 dieną Geteborge, Švedijoje, o mirė 2007 metų vasario 11 dieną Österskäre. Ji buvo viena mylimiausių Švedijos rašytojų, kurios kūriniai palietė skaitytojus visame pasaulyje – per jautrias šeimos dramas, istorinę atmintį ir moters patirties atspindžius.
Pradėjusi karjerą kaip žurnalistė, Fredriksson dirbo leidiniuose „Göteborgs‑Tidningen“ ir „Svenska Dagbladet“. Rašyti grožinę literatūrą ėmė tik brandžiame amžiuje – 1980 metais debiutavo romanu „Evas bok“, kuris pradėjo jos, kaip rašytojos, kelią.
Tarp žymiausių autorės kūrinių – „Simonas ir ąžuolai“ ir „Ana, Hana ir Johanna“. Pirmasis, išleistas 1985 m., pelnė Švedijos BMF apdovanojimą, buvo išverstas į daugybę kalbų ir tapo šiuolaikinės švedų literatūros klasika. Šis kūrinys vėliau buvo ekranizuotas – filmas sulaukė net 13 „Guldbagge“ nominacijų ir laimėjo du šio prestižinio apdovanojimo prizus.
Kūrinys „Ana, Hana ir Johanna“ pelnė pasaulinį pripažinimą bei tapo bestseleriu. Tai jautri trijų moterų kartų istorija, apimanti šeimos ryšius, kartų atmintį ir emocinį paveldą. Kritikai šį romaną vadina vienu subtiliausių Fredriksson darbų – jame meistriškai dera istorinė perspektyva ir psichologinis jautrumas.
Marianne Fredriksson kūryba išsiskiria socialiniu įžvalgumu, emocine branda ir gebėjimu kalbėti apie sudėtingus jausmus paprastai, bet paveikiai. Jos romanai pasižymi intymiais personažų portretais, istorinės realybės refleksijomis ir išskirtiniu dėmesiu moters balsui – todėl jos kūriniai aktualūs ir šiandienos skaitytojui, ieškančiam ne tik istorijos, bet ir gylio.


