Orhan Pamuk

Orhan Pamuk gimė 1952 m. Stambule, Turkijoje, pasiturinčioje, vakarietiškų pažiūrų šeimoje, Nišantaši rajone – viename elegantiškiausių miesto kvartalų, pasižyminčiame kultūrine įvairove ir modernia dvasia. Ši aplinka, jos žmonės ir atmosfera vėliau tapo svarbia jo kūrybos įkvėpimo dalimi.

Nuo vaikystės Pamuk svajojo apie menininko kelią – iki 22 metų daug piešė ir svarstė tapti dailininku. Kurį laiką studijavo architektūrą, vėliau baigė žurnalistiką, tačiau nė karto nedirbo pagal įgytą specialybę. Sulaukęs 23-ejų nusprendė visą savo gyvenimą paskirti literatūrai. Atsiskyręs nuo išorinio pasaulio, jis pradėjo rašyti.

1982 m. pasirodęs debiutinis romanas „Cevdet Bey and His Sons“ laimėjo Orhan Kemal ir „Milliyet“ literatūros premijas. Po metų pasirodė „Silent House“, o 1985 m. – „The White Castle“, atnešęs pirmąjį tarptautinį pripažinimą. Tuo metu Pamuk dirbo vizituojančiu mokslininku Kolumbijos universitete Niujorke, kur parašė vieną reikšmingiausių savo kūrinių – „Juodoji knyga“ (angl. „The Black Book“).

1990 m. pasirodžiusi „Juodoji knyga“ sustiprino jo, kaip eksperimentuojančio ir intelektualaus autoriaus, reputaciją tiek Turkijoje, tiek užsienyje. Po kelerių metų išleistas romanas „The New Life“ tapo vienu skaitomiausių Turkijos literatūros kūrinių.

2002 m. pasirodė romanas „Sniegas“ (angl. „Snow“), kurį pats autorius vadina „pirmuoju ir paskutiniu politiniu“. Jame per poeto kelionę į rytinį Turkijos miestą Karsą analizuojamos įtampos tarp islamistų, kariuomenės, sekuliaristų ir tautinių mažumų. Kūrinys buvo įtrauktas į The New York Times geriausių metų knygų šimtuką.

Didžiausią tarptautinį pripažinimą rašytojui atnešė romanas „Mano vardas Raudona“ (angl. „My Name Is Red“), išleistas 1998 m. Tai meistriškai parašyta istorija apie Osmanų miniatiūristus, meną, meilę ir mirtį, apdovanota prestižinėmis Prancūzijos, Italijos ir Airijos literatūros premijomis.

2006 m. Orhan Pamuk pelnė Nobelio literatūros premiją, tapdamas pirmuoju turku, įvertintu šiuo apdovanojimu. Tais pačiais metais jis pateko į TIME ir Prospect žurnalų įtakingiausių pasaulio žmonių ir intelektualų šimtukus.

Vienas iš unikaliausių jo projektų – „Nekaltybės muziejus“ (angl. „The Museum of Innocence“, 2008). Tai romanas apie vyro apsėdimą meile ir bandymą išsaugoti jos prisiminimus per daiktus. 2012 m. Stambule Pamuk įkūrė realų muziejų, pagrįstą šiuo kūriniu, kuris 2014 m. buvo pripažintas geriausiu Europos muziejumi.

Vėlyvoji Pamuk kūryba išlaiko ryšį su jo pagrindinėmis temomis – miestu, tapatybe ir kultūrų sandūra:

• „Tos keistos mano mintys“ (angl. „A Strangeness in My Mind“, 2014 m.) – jautrus pasakojimas apie bozos pardavėjo Mevliuto gyvenimą besikeičiančiame Stambule.
• „Moteris Raudonais Plaukais“ (angl. „The Red-Haired Woman“, 2016 m.) – filosofinis romanas, kuriame analizuojami tėvo ir sūnaus santykiai bei mitologiniai Rytų ir Vakarų archetipai.

Pamuk kūriniai išversti į daugiau nei 60 kalbų, jis yra įvairių akademijų garbės narys ir Kolumbijos universiteto lektorius. Didžiąją gyvenimo dalį praleidęs tame pačiame Stambulo rajone, kuriame užaugo, rašytojas iki šiol gyvena savo vaikystės name ir rašo romanus – tai vienintelė veikla, kuriai jis yra atsidėjęs nuo 23-ejų.