Palmira Galkontaitė

Palmira Galkontaitė, gimusi 1960 m. Vilniuje, yra žinoma Lietuvos televizijos žurnalistė ir laidų vedėja. Ji baigė Vilniaus 41-ąją vidurinę mokyklą 1967–1978 m. ir vėliau, 1979–1985 m., studijavo žurnalistikos specialybę Vilniaus universitete.

Palmiros televizijos karjera prasidėjo 1988 m., kai pradėjo rengti ir vesti laidą „Teatras“ Lietuvos televizijoje, vėliau vedė tokias laidas kaip „Nakviša“, „Atleisk“, kuri vėliau buvo pervadinta į „Nepriklausomą paieškų tarnybą“. Šiose laidose ji pelnė žiūrovų simpatijas už jautrumą ir profesionalumą. Be darbo televizijoje, Palmira taip pat yra labdaros ir paramos fondo „Tebūnie šeima“ įkūrėja, siekianti padėti šeimoms, susiduriančioms su sunkumais.

Autorė yra parašiusi keletą knygų: „Atleisk. Pasmerkta populiarumui“ (2011), „Kol dar nesibaigė mūsų galiojimo laikas“ (2020) ir „Ištrūkusios iš pragaro“ (2023), bendradarbiaujant su Lina Šlipavičiūte-Černiauskiene). Palmira savo kūryboje dažnai nagrinėja gilius socialinius, psichologinius ir žmogiškuosius klausimus, atskleisdama žmonių vidines dramas ir jų kelius į išsilaisvinimą iš sudėtingų gyvenimo situacijų. Jos rašymo stilius pasižymi jautrumu, empatiškumu ir gebėjimu įtaigiai perteikti emocijas, kurios lengvai pasiekia skaitytojo širdį. Knygose ji derina asmeninę patirtį ir įkvėpimą iš darbo televizijoje, taip sukurdama autentiškus pasakojimus.

Palmira už savo indėlį į televiziją pelnė svarbių apdovanojimų, tokių kaip „Auksinė bitė“ už laidą „Nakviša“ ir Vito Lingio premiją. Jos veikla televizijoje ir literatūroje įkvėpė daugelį žmonių, o jautrus požiūris į socialines temas išskiria ją kaip vieną svarbiausių Lietuvos žurnalistikos asmenybių.