Petras Cvirka

Petras Cvirka - lietuvių rašytojas ir žurnalistas, žinomas dėl savo indėlio į lietuvių literatūrą sovietų okupacijos metais. Gimė 1909 m. vasario 28 d. nedideliame Anykščių miestelyje šiaurės rytų Lietuvoje. Augo darbininkų šeimoje, mokėsi Kauno universitete. Baigęs studijas, Cvirka dirbo žurnalistu ir redaktoriumi įvairiuose leidiniuose, tarp jų ir komunistų partijos laikraštyje „Tiesa".

Literatūrinė autoriaus karjera prasidėjo XX a. trečiajame dešimtmetyje, kai jis pradėjo publikuoti apsakymus ir esė. Jis greitai pelnė pripažinimą kaip talentingas rašytojas, o jo kūriniuose dažnai buvo nagrinėjamos socialinės problemos ir darbininkų klasės kovos. 1940 m. Cvirka išleido savo pirmąjį romaną „Žiežirba", kuris padėjo įtvirtinti jo, kaip vieno žymiausių savo kartos rašytojų, reputaciją.

1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Cvirka tapo aktyviu Komunistų partijos nariu. Jis ir toliau rašė, tačiau jo kūryba vis labiau buvo orientuota į sovietinio režimo ideologijos propagavimą. 1943 m. jis išleido garsiausią savo kūrinį „Žemės gelmėse", kuriame vaizduojamos Lietuvos partizanų, kovojančių prieš nacių okupaciją, kovos. Knyga buvo plačiai skaitoma ir giriama Sovietų Sąjungoje, tačiau dėl to, kad joje partizanai buvo vaizduojami kaip sovietiniai didvyriai, ji sukėlė ginčų ir Lietuvoje.

1944 m. autorius buvo paskirtas Lietuvos rašytojų sąjungos vadovu ir šias pareigas ėjo iki pat mirties. Jis ir toliau rašė ir leido knygas, tačiau jo kūryba darėsi vis labiau propagandinė. Cvirka sulaukė kai kurių literatūros bendruomenės narių kritikos, kurie kaltino jį lietuvių kultūros ir vertybių išdavyste.

Rašytojas mirė 1947 m. rugpjūčio 1 d. Maskvoje, kur buvo gydomas. Jis tebėra kontroversiška Lietuvos istorijos figūra: vieni jį laiko sovietmečio didvyriu, kiti - lietuvių kultūros ir tapatybės išdaviku. Nepaisant kontroversijų, susijusių su jo palikimu, Cvirkos indėlis į lietuvių literatūrą pripažįstamas reikšmingu.