Pranė Dundulienė

Pranė Dundulienė gimė 1910 m. vasario 12 d. Pilypų k., Švenčionių apskr., mirė 1991 m. vasario 27 d. Vilniuje. Ji buvo lietuvių etnologė, profesorė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė ir viena ryškiausių lietuvių tradicinės kultūros bei baltų mitologijos tyrinėtojų. Mokslininkė didžiąją savo gyvenimo dalį skyrė lietuvių papročių, tikėjimų ir senosios pasaulėžiūros tyrimams.

1938 m. Dundulienė baigė Vilniaus universitetą, kuriame studijavo etnologiją. Vėliau dirbo Lietuvių mokslo draugijoje, o vėliau – Lituanistikos institute, kuris vėliau tapo Istorijos institutu. Nuo 1944 m. ji dėstė Vilniaus universitete ir vadovavo daugeliui studentų etnografinių ekspedicijų. 1971 m. mokslininkei suteiktas profesorės vardas.

Dundulienės mokslinių tyrimų centre buvo lietuvių etninė kultūra. Ji tyrinėjo žemdirbystę ir jos įrankius, liaudies tikėjimus, papročius, mitus ir simbolius. Mokslininkė etninę kultūrą nagrinėjo kaip vientisą tautos kultūros sistemą, apimančią tiek kaimo, tiek dvaro tradicijas. Tyrimuose dažniausiai taikė lyginamąjį ir etnopsichologinį metodus.

Savo tyrimų rezultatus Dundulienė paskelbė daugelyje mokslinių straipsnių ir knygų. Tarp žinomiausių jos darbų:

• „Žemdirbystė Lietuvoje“,
• „Medžiai senovės lietuvių tikėjimuose“,
• „Lietuvių kalendoriniai ir agrariniai papročiai“,
• „Lietuvių etnografija“,
• „Paukščiai senuosiuose lietuvių tikėjimuose ir mene“,
• „Ugnis lietuvių liaudies pasaulėjautoje“,
• „Lietuvių liaudies kosmologija“,
• „Duona lietuvių buityje ir papročiuose“,
• „Senovės lietuvių mitologija ir religija“,
• „Lietuvių šventės: tradicijos, papročiai, apeigos“,
• „Pagonybė Lietuvoje: moteriškosios dievybės“.

Pranė Dundulienė laikoma viena svarbiausių lietuvių etnologijos mokslo kūrėjų. Jos darbai iki šiol padeda geriau suprasti lietuvių tradicinę kultūrą, papročius, mitologiją ir senąją baltų religiją.