Saulius Šaltenis

Saulius Šaltenis – lietuvių rašytojas, dramaturgas, publicistas bei signataras, parašęs bene visiems lietuvių skaitytojams gerai žinomą apysaką „Riešutų duona“ (1972), pagal kurią 1978 m. buvo sukurtas to paties pavadinimo vaidybinis filmas, režisuotas Arūno Žebriūno.

Saulius Šaltenis gimė 1945 m. gruodžio 24 d., Utenoje, lituanistų šeimoje. 1964 m. baigęs lietuvių filologiją Vilniaus universitete, kurį laiką tarnavo kariuomenėje, vėliau dirbo Lietuvos kino studijos scenarijų redakcinėje kolegijoje. Kartu su Arvydu Juozaičiu ir Sauliumi Stoma 1989 m. įsteigė savaitraštį „Šiaurės Atėnai“, kurį redagavo iki 1994 m. Vėliau pasuko politiko keliu – po Nepriklausomybės atgavimo signataras dvi kadencijas (1992-2000 m.) buvo Seimo narys, o nuo 1996 m. Gedimino Vagnoriaus vyriausybėje – ir Lietuvos kultūros ministras. Mylimu pomėgiu – rašymu – užsiėmė nuo pat 1966 m., kūrė ir siekdamas politinės karjeros.

Galima teigti, kad S. Šaltenis modernizavo mūsų prozą bei dramą. Jo kūrybai būdingas lyrizmas (jauno žmogaus vidinis pasaulis), žaisminga kalba, amžinosios vertybės – vaikystė, meilė, dvasinis grožis. Į literatūrą rašytojas įveda veikėją, kuris yra ne tik svajotojas, optimistiškos ir šviesios pasaulėjautos, tačiau ir geba kritiškai pažvelgti į aplinką, realijas ir dažnai juos vertinti su ironija.

Noveles bei apysakas „Riešutų duona“, „Duokiškis“ (1977), romanus „Demonų amžius“ (2014), „Kalės vaikai“ (1990) galima vertinti kaip populiariausius Sauliaus Šaltenio kūrinius. Paminėtina, kad S. Šaltenio kūryba glaudžiai susijusi ir su scenos menu: savo kūrybos apysakas pavertė į pjeses, taip pat kūrė ir miuziklus („Ugnies medžioklė su varovais“ (1976), „Komunarų gatvė“ (1978) bei scenarijus tokiems filmams kaip „Riešutų duona“, „Herkus Mantas“ (1972).

2019 m. už daugialypę literatūrinę kūrybą ir išskirtinį stilių (viso gyvenimo nuopelnus) rašytojas įvertintas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.