Selma Lagerlof

Selma Lagerlöf gimė 1858 m. Mårbackoje, Švedijoje, ir ten pat 1940 m. ramiai užbaigė savo gyvenimo kelią. Nuo mažens susidomėjusi literatūra, ji vaikystėje skaitė įvairias knygas, o septynerių perskaičiusi Thomas Mayne Reid kūrinį „Osceola“ suprato, kad nori tapti rašytoja.

Baigusi Högre lärarinneseminariet mokytojų seminariją Stokholme, dešimt metų dirbo mokytoja Landskronos mergaičių mokykloje. Mokytojavimo metais ji pradėjo rašyti savo pirmąjį reikšmingą kūrinį „Gösta Berlings saga“, išleistą 1891 m. Knyga sulaukė didelio pasisekimo ir įtvirtino Lagerlöf kaip vieną svarbiausių Švedijos rašytojų. Vėliau pasirodė ir kiti reikšmingi kūriniai, tokie kaip „Jerusalem“, pasaulinio garso vaikų literatūros klasika „Stebuklingosios Nilso kelionės“ (angl. „The Wonderful Adventure of Nils Holgersson“) ir romanas  „Portugalijos karalius“, pasakojantis jaudinančią istoriją apie tėvo meilę dukrai.

Lagerlöf kūryba apėmė ne tik literatūrines istorijas, bet ir tautinių legendų bei mitų interpretacijas, kurias ji meistriškai derino su tikrovės ir emocijų pasauliu. Jos kūriniai išsiskiria giliu žmogaus psichologijos supratimu, dažnai nagrinėdami meilės, netekties ir socialinių konfliktų temas.

1909 m. ji tapo pirmąja moterimi, pelniusia Nobelio literatūros premiją už reikšmingą indėlį į literatūrą. 1914 m. Lagerlöf buvo priimta į Švedijos akademiją, kur tapo pavyzdžiu daugeliui kitų moterų kūrėjų. Be literatūrinės veiklos, ji aktyviai dalyvavo moterų teisių judėjime ir kovojo už moterų balsavimo teisę.

Lagerlöf artimai bendravo su rašytoja Sophie Elkan ir pedagoge Valborg Olander, kurios turėjo įtakos ne tik jos asmeniniam gyvenimui, bet ir kūrybiniam pasauliui. Net ir po mirties Selmos Lagerlöf palikimas išlieka gyvas – jos kūriniai nuolat verčiami į įvairias kalbas, o jos pasakojimai žavi skaitytojus nuo vaikų iki suaugusiųjų.