„Devyniolika saulėtekių" – ketvirtasis Romualdo Žilinsko (Kaip Lietus) eilėraščių rinkinys. Kai kuriems jame sudėtiems kūriniams dar nėra nė metų, kitų kelias į knygą truko ir daugiau nei dešimtmetį, tačiau visus juos jungia autoriaus pamėgtas klasikinis rimavimas, kiek filosofiška nuotaika, meilės, gamtos temos ir prasmės ieškojimai. 

Prisiminimai tampa savęs pažinimo raktu. Kadaise neišsipildžiusi meilė įgyja naujų prasmių. Kasdienybė atrodo giedresnė, kai ją stebi pro lengvą ironijos šydą. „Mano poezija skirta paprastam žmogui", – sako Romualdas Žilinskas. Ir išties, jo eilėraščiuose kiekvienas pamato žmogaus savastį, kurią taip dažnai primirštame kasdienybėje, – paprastą, gilią, nepridengtą kaukėmis ir vaidmenimis. 

Knyga patiks skaitytojui, kuris tiki nuoširdumu ir nekintamomis vertybėmis, mėgsta klasikinį skambesį, tačiau atmeta egzaltaciją ir patosą.

Knygoje yra net 430 eilėraščių. 

Kaip noko vyšnios!
Ak, kaip noko vyšnios –
Lyg devyniolika saulėtekių nukritusių!
Ir, rodos, į tą patį sodą grįžčiau,
Kad visą praeitį išsaugočiau ne mituose – 

Tegul pro ašaras, pro skaidrų liūdesį,
Pro rūko debesį, kur saulė maudosi,
Tačiau atgal į rytmetį prabudusį –
Nors ir vėlokai, bet vis tiek nuraudusį. 

Tiktai ne tą, kuris šalna pažadino –
Jo akys sklidinos vėsaus tylėjimo,
Nebuvo savas jis –
Niūrus ir svetimas,
Todėl ir mes tada kas sau išėjome. 

Ir vėl parėjome, ir vėl dalijomės
Vien tai, ko niekaip padalyt negalima:
Baltumą žiedlapių virš pievų kilimo –
Ramybės skolą, perpintą su nerimu... 

Galbūt dar vylėmės, gal dar tikėjome...
O gal išties ne sykį sau melavome?
Bet juk meni –
Kadais tikrai mylėjom mes
Net ir per vėtrą, vaismedžių svyravimą,
Kai noko vyšnios, tokios saldžios vyšnios –
Lyg devyniolika saulėtekių nukritusių... 

„Devyniolika saulėtekių" 2018–2021 m.