Kodėl susipriešino, net degradavo ir suiro nepriklausomos Lietuvos visuomenė XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje? Kodėl jos „žiedas“ – kairieji intelektualai, menininkai ir rašytojai – 1940 metais važiavo parvežti  Lietuvai „Stalino saulės“ ir pagarbino žiauriausią pasaulyje totalitarinį režimą? Kodėl nepriklausomybė, valstybingumas, tautinis orumas ir asmens laisvė buvo iškeisti į „draugystę“ ir paklusnumą svetimai Rytų valstybei?...

Vienas iš galimų atsakymų yra ši Mindaugo Tamošaičio, jauno istoriko ir literatūrologo, knyga „Didysis apakimas“ (Lietuvos rašytojų kairėjimas 4-ajame XX a. dešimtmetyje). Šio proceso priežastis autorius preciziškai atskleidžia remdamasis gausia archyvine medžiaga, dar neskelbtais dokumentais, periodine ano meto spauda, literatūros kūriniais bei amžininkų atsiminimais. Monografijai būdingas taiklus ir skvarbus analitinis žvilgsnis, aiškus įvykių suvokimas, poleminė aistra svarstant ginčytinus klausimus. Ir pagarba istorinei tiesai bei asmenybėms – kad ir kokią ideologiją jos išpažintų.