Jis neišėjo manęs pasitikti, tik stovėjo kaip statula, tarsi nuo to pasisveikinimo mosto būtų suakmenėjęs. Bet vos tik peržengiau slenkstį, jis iškart sukruto, žengė prie manęs ir taip paspaudė ranką, kad net susiraukiau. Negana to, jo ranka buvo šalta kaip ledas, panašesnė į numirėlio nei į gyvo žmogaus. Šeimininkas pakartojo:

– Sveiki atvykę į mano namus! Įženkit savo noru. Jauskitės ramiai ir palikit čia truputėlį laimės, kurią atsinešėt!

Kai Džonatanas Harkeris darbo reikalais išsiruošė į grafo Drakulos pilį Transilvanijoje, nesitikėjo susidurti su atgijusiomis senovės legendomis ir net šiurpiausiame košmare neregėtais siaubais. Maloni viešnagė pilyje netrukus pasirodo esanti mirtinai pavojinga. Tačiau, kaip netrukus išsiaiškins Džonatanas ir jo bičiuliai, esama grėsmių, kur kas baisesnių net už pačią mirtį.

„Drakula“ – tikra siaubo klasika ir vienas įtakingiausių XIX amžiaus kūrinių, iki šių dienų audrinantis paties įvairiausio amžiaus skaitytojų vaizduotę. Tai ypatingas pasakojimas apie draugystę, meilę, mirtį, pasiaukojimą, narsą ir žūtbūtinę kovą su žiauriu ir kraujo ištroškusiu siaubūnu.