Baltos lankos, juodos avys... Šią mįslę žino senas ir mažas. Laimingi tie, kuriems sekas ar sekėsi ganyti tas „aveles“. Laimingi tėveliai, jei jų mokinukas gražiai tvarkosi po savo „lankas“ – knygų ir sąsiuvinių lapus. Jeigu ne?

Kokia skaitymo ir rašymo sutrikimų prevencija? Atidūs darželio pedagogai ir vaiko raidos specialistai anksti pastebi būsimus pavojus: vėluojančią kalbos raidą, silpną dėmesį, atmintį, rankų nemiklumą (gal net viso kūno). Net girdimojo suvokimo (foneminės klausos) nepakankamumas trukdo išgirsti garsų skirtumus, ypač e-ė, ilgųjų ir trumpųjų balsių, dvibalsių ir kt. Tokie vaikai sunkiai skiria tarminį ir bendrinės kalbos tarimą.

Regimojo, erdvinio suvokimo nepakankamumas lemia tai, kad vaikas painioja grafiškai panašias raides, jas keičia vietom (ei-ie, ai-ia). Sunkesniais atvejais negeba laikytis sąsiuvinio linijų. Tas pats gali būti ir matematikoje, nors mokinio intelektas geras, net puikus.

Šiame leidinyje remiuosi savo, ne tik kaip ilgametės logopedės, bet ir septynių anūkų močiutės, patirtimi. Žinau, kiek pastangų, išmonės reikia, kad vaikas susidomėtų, drįstų landžioti po garsų ir raidžių tankmes. Šiuo atveju tai – dvibalsiai. Jų lietuvių kalboje tik šeši: ai, au, ei, ui, ie, uo (neskaitant nelietuviško eu), nedaug, bet jie paįvairėja, pasunkėja, atsidūrę skirtingose pozicijose kirčio atžvilgiu po priebalsių samplaikų, minkštumo ženklo ir kt. Ypač sunkiai įveikiami ie, uo, vadinami sutaptiniais, kintamaisiais. Jų artikuliacija artima balsiams. Nekirčiuotame skiemenyje uo skamba kaip o (puodelis – podelis), ie kaip e (pienelis – penelis), ie kirčiuotame panašus į ė.

Dvibalsiai ai, au, ui, ei irgi veikiami kirčiavimo (áušta – aũšta, téisė – teisė). Pradedančius skaityti ir rašyti trikdo ši įvairovė, todėl leidinyje skatinu kartoti ugdytojo tariamus skiemenis, žodžius. Mėgdžiodamas, skaitydamas mokinys geriau supras sudėtingus garsų ir raidžių ryšius.

 Leidinyje šalia rimtų užduočių daug žaismės, fantazijos: ateiviai, vaiduokliai. Žaisminga forma pateikiami tautosakos elementai (laumės), pasakų veikėjai. Gamtos mėgėjai gal mielai atliks užduotis apie gyvūnus, augalus. Galveles pasuks ir rašymo įgūdžius įtvirtins tie, kurie netingės spręsti rebusus, šifruoti žodžius pagal spalvas ir t. t. Bus plečiamas žodynas, tikslinama gramatinė sandara, mokoma suprasti tekstą ir jį atpasakoti.

Pagrindinis šių pratybų adresatas – pradinių klasių mokinys. Mokytojai ir kitų įstaigų pedagogai, kiti speciaistai, tėveliai, seneliai, sesės, auklės, padėkite „juodųjų avyčių piemenukui“. Norėčiau, kad ši knygelė su nuostabiais paveikslėliais būtų kaip anų laikų basakojui dūdelė: ir nuotaiką keltų, ir surikiuotų tas „aveles“ – raideles.

Formatas A4

Apimtis: 46 p.