Skandalingasis žymaus portugalų rašytojo José Saramago (1922−2010) romanas „Evangelija pagal Jėzų Kristų“ pasakoja dramatišką Jėzaus – paprasto žmogaus, o ne Dievo sūnaus, – gyvenimo istoriją. Savaip perteikdamas biblinius įvykius, autorius sukūrė itin žmogiško ir žemiško, tačiau humaniškesnio net už patį Dievą Jėzaus paveikslą. Tai negalėjo nesukelti itin neigiamos Bažnyčios reakcijos. „Evangelija pagal Jėzų Kristų“ buvo uždrausta keliose katalikiškose šalyse, o jos autorius buvo priverstas palikti gimtąją šalį.
Vis dėlto knyga susilaukė didžiulio populiarumo. Skaitytoją intriguoja iki šiol negirdėta Jėzaus tėvo Juozapo kaltės istorija, kasdienis būrio vaikų apspistos kukliosios jo Motinos gyvenimas, skaidrūs meilės išmintingajai Marijai Magdalietei jausmai, griežti pokalbiai akis į akį su Dievu ir paslaptinguoju Piemeniu, pas kurį paauglystėje Jėzus ganė avis...

J. Saramago anaiptol nesiekė parašyti dar vieną – penktąją – Evangeliją. „Evangelija pagal Jėzų kristų“ greičiau yra geniali, itin vaizdinga ir žodinga literatūrinė fantazija, nušviečianti Šventojo Rašto pasakojimus itin žmogiška, aistringa ir humaniška šviesa. Jos autoriui 1998 m. paskirta Nobelio literatūros premija.