Visos žmonių baimės suteka į Pojūrę, kaip kad upeliai ir upės į jūrą. Žmogaus baimė turi siaubingą galią. Ji viską keičia, viską iškreipia, visus varo iš proto. Baimė – tai juodos įsčios, kur gimsta ir klesti pabaisos.

Povandeniniai Miriado dievai tokie pat tikri, kaip krantų linijos ir srovės, ir tokie pat negailestingi, kaip vėjai ir verpetai. Bet vieną dieną dievai susikovė, jie draskė vieni kitus į gabalus, žuvo šimtai salyno gyventojų, o Miriadas pasikeitė amžiams.

Nuo tų įvykių praėjo daug metų. Gyvenimas Miriado salyne tęsiasi lyg niekur nieko, nors dar ne visi pamiršo, ką reiškia bijoti jūros ir saugotis dievų pykčio. Kreivose Slapūnės Svajos gatvelėse gyvena Harkas ir geriausias jo draugas Jeltas. Kad išgyventų, berniukai pasitelkę visą išmonę ieško gėrybių, kurias būtų galima parduoti: šukuoja paplūdimius, nardo jūroje, rankiodami dievų relikvijas. Tačiau po vandeniu kai kas nerimsta ir kviečia narsuolius leistis į paieškas. Tas kai kas labai vertingas. Ir labai pavojingas.

Tai, kas pavojinga ir kelia siaubą, taip pat ir nenumaldomai traukia. Tačiau kartais baimė yra šis tas daugiau nei tik vaizduotės padarinys. Kai kurios legendos pernelyg didingos, o paslaptys – pernelyg šiurpios, kad nugrimztų į užmarštį.

Bibliografinė

Harkas ir Jeltas – našlaičiai, besisukantys kaip išmano, kad išgyventų. Jie visada buvo kaip broliai. Kai vienas papuola į bėdą, kitas tuoj pat skuba į pagalbą. Tačiau ne vieną tamsią paslaptį saugantis Jeltas iš Harko nuolat reikalauja daugiau, nei įmanoma. Sykį jūros gelmėse rastas lobis pakeičia vaikinų gyvenimus. Jiems ima aiškėti šiurpios paslaptys apie kadaise gimtąjį salyną valdžiusius jūrų dievus, o tai, kas atrodė neįmanoma, pamažu ima virsti realybe. Tai įspūdingas, kvapą gniaužiantis romanas apie sudėtingą dviejų jaunuolių draugystę, ypatingą pagarbą užsitarnavusius jūros pabučiuotuosius, dėl nuolatinio nardymo praradusius klausą, monstriškas dievybes, tamsias paslaptis vandenyno gelmėse bei kartais gąsdinančią žmonių bei dievų prigimtį. Kūrinyje dera laukinė autorės fantazija, unikali mitologija, siaubo elementai bei ryškūs veikėjų portretai.

Britų rašytoja Frances Hardinge (g. 1973 m.) lietuvių skaitytojams jau pažįstama iš knygų „Melų medis“, „Veidas kaip stiklasׅ“ bei „Gegutės daina“. Autorė rašo knygas, žavinčias įvairaus amžiaus skaitytojus – tiek suaugusiuosius, tiek paauglius, tiek storų romanų nesibaidančius vaikus. Ji meistriškai valdo žodžius ir lyg burtininkė jais iškeri įstabius paslaptingus pasaulius, o kasdienius gyvenimus pripildo šiurpių paslapčių ir nenumatytų pavojų. Knyga „Gelmių šviesa“ 2020 m. nominuota „Lodestar“ apdovanojimui.